tik kad draugės kurios laiko vyriškius po padu - jos tokios nesugyvenamos...
O kodėl moteris imasi kontroliuoti ir vadovauti ir "padaro" neveiksniu vyru, t.y. išstumia atsakingumą ir iniciatyvą iš jo?
Kaip suprantu, dažnai tai net nepriklauso nuo vyro. Jei moteris jaučiasi nesaugi (gali pareiti iš šeimos, asmenybiniai dalykai, šeimos modelis - mama valdinga), tada ji "imasi" noro viską sukontroliuoti ir suvaldyti. O vyras, išgyvendamas konfliktą, nors ir negerai jaučiasi, sutinka su tokiu modeliu, ir galų gale padaromas vaiku.
Taip kad, moterys ir vyrai, mokinkites dalintis atsakomybe vienas su kitu, ir tikrai taip nėra "kad tik AŠ viską geriausiai moku ir kitam turiu aiškinti, ką ir kaip turi daryti ar elgtis". Ex.... nelengva, bet stengis verta .
Aš niekaip nesuvokiu, kaip galima iš žmogaus "išstumti" atsakingumą ir iniciatyvą, jeigu tai įaugę į kraują, paversti jį neveiksniu vyru, vaiku? Vadinasi, toks žmogus ir nėra labai jau savarankiškas - jam patogiau, kai kažkas jam yra daroma: jis paverčiamas kažkuo (ne virsta pats), jis mylimas, jis valdomas... Tokie vyrai sąmoningai ar nesąmoningai - nežinau - ieško būtent valdingų moterų - jiems taip paprasčiau gyventi. Juk dejuoti, kad už jį kažkas nusprendė, kad neleido būti iniciatyviam yra daug patogiau negu imti ir ką nors iš tikrųjų padaryti. Be abejo, santykiai - kompromisų ieškojimas, bet pakištas po padu žmogus, mano supratimu, būna vienu vieninteliu atveju - kai jam pačiam ten patogu tūnoti Tad tegul jis ten ir tupi pamaitintas ir paglostytas
Citata is straipsnio:
Žmonai pavaldus (po padu) vyras, nekenčiantis moterų
Pavaldus pavaldžiam nelygus! Mano mėgstamiausi vyrai – tai sąmoningai po padu lendantys vyrukai, kurie, pripažindami konkrečios moters pranašumą, ramiai ir be vidinės kovos atiduoda jai gyvenimo vadeles bei tampa antruoju dueto balsu. Tokiems “popadinukams” yra psichologiškai ramiau ir dvasiškai komfortiškiau. Aš pati seniai svajoju apie tokį nuostabų vyrą =)), tačiau aptarti norėčiau kitą rūšį – “popadinuką nepaprastąjį”, nekenčiantį moterų, „užvažinėtą“, „iš$#$#$mis smegenimis“, atitinkamai apdorotą motinos, močiutės, žmonos, uošvės o taip pat kitų artimų ir tolimų giminaičių ir viršininkės. Personažas gaunasi kaip iš anekdoto, tačiau juk visi anekdotai turi realias šaknis:
Net pati autore prisipazysta,jog noretu vyro po padu