Viskas prasidėjo nuo to, kad susipažinom jam trumpam grįžus atostogų į LT. Aišku nieko rimto nesitikėjau, tik pasidžiaugt, dėmesiu ir jam išskridus vėl gyvent kaip gyvenus. Tik nutiko visiškai priešingai, bendravimas nenutrūko, o tęsėsi. Kad ir per 2000km vienas nuo kito, kiekv laisvą minute pralesdavom kalbėdami telefonu ar internetu. Taigi po kelių mėnesių jau ruošiausi kelionei pas jį, kur praleidau visą vasarą. Ten susipažinau su jo vyresniuoju broliu ir teta. Stengiausi palaikyt tvarką jų namuose, gaminti. Užsukant į svečius pas tetą palepinti ją lauktuvėmis, nuoširdžiai pasikalbėti. Viskas atrodė labai gerai, kol neatėjo mano išvykimo diena. Kadangi draugas dirbo, jo brolis ir teta galima sakyt išgrūdo mane iš namų ir teko iki oro uosto keliaut traukiniu, autobusu.. ir pagaliau praleist visą naktį laukiant lėktuvo. Žinoma vos grįžęs namo ir manęs neradęs jis iškart atlėkė su manim atsisveikint..miela...deja kuo toliau..bendravimas nutrūko, galvojau kaltas jo sekinantis naujas darbas,kol nesužinojau kad jo brolis mane apkaltino bandžius jį gundyt ..(aišku ne ėsmė kad jis pats prie manęs lindo, bet negavo ko norėjo).Bet net tai sugebėjom išsiaiškint. Tačiau jo brolio dėka aš likau laisvo elgesio panele, stengianti išnaudoti jo brolio pinigus ir dar nežinia ką. Tokia ir esu jo mamos ir tetos ir visų akyse po šiai dienai, todėl visaip stengiasi mus išskirt. Jau net pati mąstau ar verti šiti santykiai tiek nervų, ašarų, pažeminimų, kad ir kaip būtų gera dviese. Nenoriu kad jis išvis atitoltų nuo savo šeimos, nors ir nuo seno santykiai tarp jų labai šalti. Žinau tik, kad man ten vietos nėra ir nebus, nors mes norim pradėt gyvenimą kartu ir gal net kurti savo šeimą. Istorija kaip iš melodramos tik kažin ar ji turės laimingą pabaigą.
