Galbut pasikartosiu, galbut kazkam priminsiu jusu situacija, galbut saulauksiu kitokio paziurio, kaip sakant ' is sono'...
Trumpai drutai, situacija tokia, kad vaikinas, kuris iniciavo musu pazinti ir tolimesni bendravima, ilgainiui pasirode esantis ne toks jau ir demesi rodantis, o galima sakyti perdetai santurus...Nuolatos reikia tempti uz liezuvio ar bandyti isprovokuoti pasakyti kazka man palankaus ar meilaus, o ne daznai sulaukti absurdiskos reakcijos " nu va"...Situacija darosi ilgainiui kvaila, nes "tampomes " beveik tris menesius ir progreso nelabai matyti...eilini kart stengiantis graziai issiaskinti tokio man neiprasto elgesio priezastis ir uzsiminus apie egzistuojancius ' mes' vaikinas pareiske, kad sis klausimas dar nera iki galo aiskus , bet man pasiutus del santykiu neiskumo teige ,kad tai ir ne siaip ' pramogavimas'...logikos nerasta ar ne:) Esu pavargusi nuo nuolatinio " visados, kaip pirma karta ", nes apkabinimu, buciniu, siltu zodziu nelabai rasta... is kitos puses bunant dviese situacija pasitaiso, gimtadieniai neuzmirsti, geliu esu gavusi..Manau priejau liepto gala ir nezinau kaip toliau elgtis, nors vaikinas teige ,kad yra santurus ir kartais tiesiog burna ' uzsiklijuoja"...Gal padetumete pasidalindami ispudziais kaip cia galetu buti is tiesu, nes manau ,kad atejo metas kazkokiam sprendimui...
