Neįprastas vyro elgesys

jei užkliuvo, tikėtina, kad ir dabar turėtų būti dėl sekso problemų. Man šis komentaras neužkliuvo. Žmogus parašė komentarą. Na ir kas. Nar ir nieko

svetlana manau jūs netaip supratot pati komentarą, nemanau, kad norėta kažką su kažkuo sulyginti. Aš sakyčiau esmė būtų, kad niekas dar nuo sekso stokos nenumirė, o visa kita jau individualu, kam ir kiek seksas svarbus ar išvis nesvabus.

Nenumire zmoniu, bet kiek santuoku, santykiu numire. O tas komentaras apie sunis vienareiksmiskas, kaip ji dar kitaip suprasti. Mes gamtos dalis, tad viskas teisinga.
Gerai, kad temos autorei viskas issisprende , tikiuosi

Jau seniai nebera problemu. Bet skyrybos palieka prisiminima tam tikra, kuris po tokiu komentaru atgyja...

O as Jums galiu atsakyti priesingai. Kad "n" poru kuriuose sekas kazkoks yra, bet santuokos is esmes jau mirusios.
Pati prisimink ant kokio pagrindo statomas namas, ant uolos! ne ant smelio!

uztai ir mirusios, kad seksas "kazkoks"
tu tik patvirtinai svetlanos teigini

nieko as netvirtinau. Reiktu tik sekso dar ir kitur jo yra. O kad suzinoti koks tas kazkoks kuris patiktu reik isileisti zmogu giliai i savo vidu. Ir cia nebeuztenka pasakyti "noriu suniuku"

Nesigincysiu, mano, o ir daugumos pazistamu issiskyrusiu poru patirtis yra tokia. Seksas akivaizdziai laiko zmones kartu, bet gali buti ir priesingai.

"To­dėl kaip tik no­rint op­ti­mi­zuo­ti sek­su­a­li­nį ma­lo­nu­mą svar­bu ne­izo­liuo­ti ir ne­de­zin­teg­ruo­ti sek­su­a­lu­mo, iš­plė­šiant iš mei­lės ir nužmo­gi­nant. Vis dėl­to ne­tu­rė­tu­me pa­mirš­ti: šitaip nužmo­gi­nus sek­su­a­lu­mą, jis ne­ga­li išsyk tap­ti žmo­giškas, pir­ma jį rei­kia sužmo­gin­ti. Kad bū­tų aiš­kiau, pri­si­min­si­me po­rą są­vo­kų, už ku­rias esa­me dė­kin­gi Freu­dui: jis sky­rė „po­trau­kio tiks­lą“ ir „po­trau­kio ob­jek­tą“. Pa­aug­lys­tė­je, kai pra­si­de­da sek­su­a­lu­mo siau­res­ne žodžio pras­me rai­da ir bren­di­mas, „po­trau­kio tiks­lu“ tam­pa su­si­kau­pu­sios sek­su­a­li­nės įtam­pos iškro­va, tai­gi iškro­va, anaip­tol ne­bū­ti­nai pa­sie­kia­ma sek­su­a­li­niu ak­tu, – tam tin­ka ir mas­tur­ba­ci­ja. Tik vė­les­nė­je sek­su­a­li­nės rai­dos ir bren­di­mo pa­ko­po­je pri­si­de­da „po­trau­kio ob­jek­tas“, dai­ro­ma­si part­ne­rio, tinkamo ir at­si­duo­dančio sek­su­a­li­niam ak­tui, ko­kio nors part­ne­rio, – tam tin­ka ir pros­ti­tutė.

Aišku, kad čia sek­su­a­lu­mas dar ne­pa­sie­kė iš­ties žmo­giš­ko mat­mens, ne­bu­vo vi­siškai sužmo­gin­tas; mat žmo­giška­ja­me mat­me­ny­je part­ne­ris ne­tam­pa ob­jek­tu, jis išlie­ka sub­jek­tas, ir pir­miau­sia ne­ga­li bū­ti nau­do­ja­mas vien kaip prie­mo­nė tiks­lui – pa­ten­kin­ti ins­tink­tus ar pa­tir­ti ma­lo­nu­mą! Sa­vai­me su­pran­ta­ma, tai ne­pa­nei­gia ma­lo­nu­mo, priešin­gai, ma­lo­nu­mas juo­lab at­si­ran­da kaip tik ta­da, kai jis žmo­gui ne­rū­pi.

Kas nu­tin­ka, kai sek­su­a­li­nė žmo­gaus rai­da įstrin­ga ties pir­ma ar an­tra pa­ko­pa ar­ba įvyks­ta re­gre­si­ja į ku­rią nors iš jų? Kol žmo­gus te­bė­ra pir­mo­je pa­ko­po­je ir ti­ki­si iš­si­vers­ti at­lik­da­mas „sek­su­a­li­nį ak­tą“ be po­trau­kio ob­jek­to, jis pa­si­tel­kia ona­niz­mą – ir jam rei­kia por­nog­ra­fi­jos. Ne­peržen­gus ant­ros pa­ko­pos fik­sa­ci­ja pa­si­reiškia ne­tvar­kin­gais ly­ti­niais san­ty­kiais – ir pri­rei­kus pa­si­tel­kia­ma pros­ti­tucija.

Va­di­na­si, ir por­nog­ra­fi­jos, ir pros­ti­tucijos po­rei­kį, net ir pro­mis­kui­te­to po­rei­kį tu­ri­me diag­no­zuo­ti kaip psi­cho­sek­su­a­li­nio at­si­li­ki­mo simp­to­mus. Ta­čiau sek­su­a­li­nė pra­mo­gų in­dust­ri­ja sten­gia­si, kad jie bū­tų gar­bi­na­mi kaip „pro­gre­sy­vūs“. Švie­ti­mo in­dust­ri­ja ir­gi pri­si­de­da, skelb­da­ma ka­rą veid­mai­nys­tei, ta­čiau sa­vo ruožtu veid­mai­niau­ja, gar­siai pro­pa­guo­da­ma lais­vę nuo cen­zū­ros ir nu­ty­lė­da­ma tik­rą­jį sie­kį: lais­vę da­ry­ti biz­nį ir pel­ny­tis.

Sa­kė­me, kad žmo­giš­ka­sis sek­su­a­lu­mas nu­žmo­gi­na­mas pik­tnaudžiau­jant juo vien kaip prie­mo­ne pa­tir­ti ma­lo­nu­mą. Vis dėl­to ne mažiau pik­tnaudžiau­ja­ma ir lai­kant sek­su­a­lu­mą vien dau­gi­ni­mo­si prie­mo­ne (amerikiečiai ski­ria rec­re­a­tio­nal sex ir proc­re­a­tio­nal sex)., užuot lai­kius jį tuo, kuo jis yra: mei­lės iš­raiš­ka. Kaip tik to­ji re­li­gi­ja, ku­ri Die­vą tie­siog api­brė­žia kaip mei­lę, tu­rė­tų bū­ti ap­dai­res­nė ex cat­hed­ra skelb­da­ma, kad san­tuo­ki­nė ben­drys­tė ir mei­lė pra­smin­gos tik ta­da, kai tar­nau­ja gi­mi­nės pra­tę­si­mui. Šiaip ar taip, ši žinia bu­vo pra­dė­ta skelb­ti, kai san­tuo­ka iš mei­lės te­bu­vo išim­tis, be to, įpras­tas reiški­nys bu­vo didžiu­lis kū­di­kių mir­tin­gu­mas. Šian­dien su­si­du­ria­me vei­kiau su prie­šin­gu reiš­ki­niu, gy­ven­to­jų skai­čiaus spro­gi­mu. Ir šian­dien tu­ri­me „tab­le­tę“. Ji ga­li pri­si­dė­ti sužmo­gi­nant sek­su­a­lu­mą, išlais­vin­da­ma jį: tik sa­va­no­riškai ir tik lai­ki­nai pa­si­tel­kia­mas gi­mi­nės pra­tę­si­mui, iš­va­duo­tas iš prie­var­ti­nės tar­nys­tės gi­mi­nės pra­tę­si­mui, sek­su­a­lu­mas išlais­vi­na­mas tam, kad vai­ni­kuo­tų mei­lę."
[url:qo6snotb]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-13-viktor-frankl-mei-le-ir-sek-sas/59440[/url:qo6snotb]

Ir supratus kas cia parasyta, vis tiek jiems dviems bus reikalinga kryptis.