Kas jums reiškia santuoka ir šeima?

Vienam ar vienišam?.. Aš manau, kad žmogus, kuris nesugeba džiaugtis gyvenimu būdamas vienas, nesugebės būti laimingas ir padaryti kito žmogaus laimingo gyvendamas poroje. Jei žmogus nesugeba sutarti su savimi, kaip sutars su kitu žmogumi...

O kas sakė, kad nesugeba sutarti su savimi?
Ir, parodykit man nors vieną absoliučiai vieną ir laimingą žmogų. Kad tie žmonės moka kartais pasidžiaugti savimi, kad patys linksminasi ir palinksmina kitus kompanijoje - sutinku, bet nematėte jų namie vienų. Taip, jie dažnai kuria, net sukuria šedevrus, bet tai dažniausiai iš vienatvės skausmo. Dar Aristotelis sakė, kad žmogus -visuomeninis gyvūnas, vienam jam blogai. Stengtis būti linksmesniam, ieškoti savęs realizavimo, sutinku, gerai, bet džiaugtis ir būti laimingu, kad esi vienas -nesąmonė. Su vienišumu galima susitaikyti, jį priimti kaip tokį etapą savo gyvenime, kurio negali pakeisti,negraužti ir nedaryti savęs dar nelaimingesnio -taip, bet tik tiek.

Neabejotinai žmogui reikia žmogaus. Bet jei laimė siejama tik su kitu žmogumi, ji netikra.

Iš tikro, jei nemoki būti laimingas be kito žmogaus, jei nemoki džiaugtis tuo, ką duoda gyvenimas, jei svajoji apie kažką, ko galbūt niekada neturėsi, tai apie kokią LAIMĘ, jei visa tai per stebūklą gautum, galima kalbėti? Juk tada dar kažko užsinorės inoringas ego Džiaukimės tuo, ką teikia mums gyvenimas čia ir dabar, būkime laimingi čia ir dabar, juk gyvenimas svajose ir iliuzijose neteikai jokio džiaugsmo, tik nepasitenkinimą ir nesakykime, kad gera visur, kur mūsų nėra.
Gyvenu dabar, gera čia, kur esu ir laimė man šypsosi

Mes galime duoti tik tai, kas yra mūsų viduje

Taip, Tu teisus, bet kartais tai, kas mumyse būna užrakinta po devyniomis spynomis, o raktai nuo jų pamesti ar pavogti! Ir reikia nežmoniškų pastangų (kartais net pagalbos... ), kad tos spynos atsirakintų, kad tai kas giliai paslėpta galėtum ne tik duoti šalia esančiam, bet ir pats iš naujo atrasti savo sielos lobius.
Oi... parašiau truputį mįslingai su alegorija, bet kas norės, tas supras

Tai tokia užrakinta spyną ir atiduodame žmogui su kuriuo esame...Tada turime porą gyvenančia kartu, bet neturinčia nieko bendro

Taip, jei nesugebama pritaikyti rakto ar naujo pasidaryti, spynos laužomos ir metamos lauk. Tačiau jei visgi sugebama atrakinti, tai kas paslėpta,jei yra noras pažinti užrakintas vertybes, tada pora gyvena ilgai ir laimingai

Štai ir pasakos pabaiga.

"Tavo veidas spindėjo manosiose akyse, manasis - tavosiose. Dvi tyros širdys atskleis viską žvilgsnyje. Tas kuris nusisuks, buvo neatviras ir mirs, arba mano ir tavo meilė vienoda ir esame nemirtingi."

Taip tik pasakose būna , realybėje tikimybė nemirtingą meilę patirti , tai kaip aukso puodą loterijoje laimėti