bendri namai

laba.. vat turiu baimę-ty nenoriu gyvent kartu su draugu. Kažkaip man tas asocijuojasi su visišku savo laisves ir erdves, laiko praradimu. Dabar aš pripratus būti visiškai savarankiška, gyvent viena, savaip BET, žinoma, norisi praleist vis daugiau laiko kartu, kartu užmigt, kartu pabust , rūpintis vienam kt ir tt. Mano draugas jau buvo gyvenęs kartu su panele, gal todėl jam tas atrodo l paprasta ir savaime suprantama.. Bet ne MAN !!!!! Ką patartumėt?

Pati sau pasitark nes čia tavo reikalas ir gyvenimas!

blemba tu ir bukas nerasyk jei neturi ka rasyti

O gal tu visa tai ka cia pasakei, pasakyk ir savo draugui. Ir kartu ieskokite sprendimo. O jei nori pradeti visaip vengti gyvenimo kartu, tai kaip manai, ka galetu pagalvoti tavo draugas? Gal padarykite bandomaji apsigyvenima kartu, kokiai savaitei ar ilgiau. Gal pamatysi, jog visai be reikalo ta baime turejai. Issakyk draugui savo baimes, pasakyk kokiu tau reikia laisviu, negi nerasite kompromiso. Bendrauti poroje reikia, po galais

bet pasirodo siais laikais forume lengviau atsakymu ieskoti nei kalbetis su tuo zmogum su kuriuo ruosiesi gyventi. gal kai pasipirs ir atbegsi i foruma pasiklausti ka daryti? nes bijai kazkam isipareigoti ir pan.

O aš tai nesupratau - o koks tokio bendro pagyvenimo tikslas? A jūs kuriat namus ar jūs tik šeip, kad patogiau būtų "susimetat"??? Vienai savo laisvės gaila, kitam - nieko tokio pagyvensim, jau su mergina gyvenau...
Toks įspūdis, kad tu įsivaizduoji, kad tau pasipiršo, o vaikinas mano, kad susirado kambarioką, su kuriuo išlaidas galės pasidalinti.
Bet tai susėskit žmonės ir pasikalbėkit, kad būtų aišku ar jūs vienodai situaciją suvokiate.

Bet Jūs dar ir pasikalbėti su draugu bijote. Aš tai kalbėčiausi su mylimu žmogumi, o ne forume to klausčiau.

Tu pats bukas tu ką jos gyvenimą gyveni kad patarimais čia švaistaisi visažinis mat atsirado be pykčio apsieit negali.