Įžeidimas

Pastebiu dėsningumą. Iš pradžių, kai bendrauju su vyru, žiūriu į viską linksmai. Iš kai kurių juokų ar leptelėjimų pasijuokiu arba pati atsikertu. Vyrams toks bendravimas patinka, bet ilgainiui tampu vis jautresnė. Kai vyras mane įžeidžia, pajuokauja, užsiraukiu, pati to nejausdama pradedu burbėti ir ožiuotis dėl juokų, ir ištirposta visas žavesys, vyrams tai nebepatinka ir nutrūksta viskas.... Kokia Jūsų patirtis šioje srityje?

Matyt seksas ne toks jau ir geras. Manau čia visas šuo pakastas.

Prie ko čia?

Jei bendraujat vien su vyrais, kurie nuolat iš jūsų šaiposi, tai nenuostabu, kad santykiai nutrūksta.

tiesiogiai - nėra šarmo santykiuose, tai jie ir nutrūksta.
žmogus juk negali nuolat apsimetinėti

Pasidare idomu, su kokios "markes" vyrais bendraujate, kad susidaro tokios situacijos? Gal siunciate netinkamus signalus? Pvz., nelabai rimtuose kolektyvuose (ypac kur geras issilavinimas nebutinas, pvz. kokioj Maximoj ar Norfoj ar kokiam sandely) buna tokiu paneliu, kurias praeidamas bet kuris prasciokelis gali pakirkinti, ignybti, uzploti per uzpakali, paleisti komentara del to, ka ji veike nakti, - atseit, juoko forma, - o ji nesipriesina, juokiasi patenkinta ir kaifuoja, kad visu vyru demesys skiriamas jai vienai. Jeigu ja giliai sirdyje tai zeidzia ir ji nori rimto poziurio i save, tai klausimas, kodel ji leidzia kiekvienam per save eiti purvinom rankom, kojom ir replikom?
Jus sakote, kad i viska ziurite linksmai, bet gal isoriskai tai atrodo nerimtai, mazdaug, izeidinekite mane, as apsimesiu, kad nesupykau? Manau, taip yra del didelio noro patikti, itikti ir silpno savivertes jausmo. Gal jus labai jauna dar?

OK, šitas - teisingiausias pasisakymas, tik labai rimtas

Temos autore as labai suprantu, cia kalbama ne apie uzgauliojimus, o apie su amziumi atsirandanti polinki burbeti, bambeti.... Tie izeidinejimai, tai ne purvinos frazes apie lova ar nukarusias krutis, tai betkiokie nereiksmingi sakinukai, kurie anksciau suteikdavo prieskonio ir abu pasijuokdavote, o ilgainiui pradedi nebesuprasti jauku ir viska priimti tiesmukai, tiesiogiai, asmneniskai....

gal, sakau, per daug leidi ir nekreipi dėmesio į užgauliojimus iš karto? O paskui jau ir nebelabai smagu būna. O gal čia charakterio ypatumai?

Turbut truksta pasitikejimo savimi. Kai zmogus dar nepazystamas tai juk mums nerupi jo nuomone apie mus. Bet kai pradedi daugiau bendrauti, vyras pradeda rupeti ir rupeti jo nuomone apie tave. Kuom jis pajuokauja turbut giliai sirdyje tuom save ir laikai. Manyciau ieskok budu kaip igauti pasitikejimo savimi