na ka su panele pradraugavom du metelius pradzia buvo nuostabi pirmus metus nei vieno barnio ar nesutarimo del jos labai stengiausi visa savo meile atidaviau jai tik ji pasiulydavo susitikti mesdavau savo darbus vaziuodavau pas ja pamirsau savo draugus nes ji man buvo pati svarbiausia niekada jos neisdaviau, blogais zodziais nevadinau ir kuo as laikui begant su ja buvau geresnis tuo ji vis labiau pradejo salti... pries pora savaiciu paprase kad i darba jai atvezciau basutes pats buvau is po darbo pusantros paros nemiegojes pervarges nuveziau jai basutes galvojau kad ivertins tai bent apkabins pabuciuos bet buvau paliktas taip nuosaly, pasakiau jai kas negerai ko tikejausi is jos ir ji supyko dingo visai savaitei nei zinutes slepesi nuo manes po savaites ja sutikau issiskyrem jos noru, pasake kad esu labai geras ir panasiai bet ji negales gyvenime buti su manim tokia gera kaip as ir del to pyksimes ir kad nebenori dabar rimtu santykiu su jokiu bahuru... nesuprantu tik vieno dalyko nejaugi man reikia blogai elgtis su panelem galvoti tik apie save visai nesiskaityti ir negerbti kad gauciau pats tos silumos..? zinau ne viena bahura kur savo panom tranko galvas o jos bega is paskos ir buciuoja kojas, bet juk as nepasikeisiu as vistiek visada stengsiuosi del antros puses tik jau esu prarades vilti nes tai jau trecia panele kuri del to istato man ragus nejaugi moterim nebereikia svelnumo ir t.t geriau elgtis kaip su siukslem??
