Sveiki, susidūriau su tokia bėda, o rimtai pasitarti nelabai turiu su kuo.
Trumpai apibūdinsiu situaciją: mokausi universitete, antrame kurse. Praėjusių metų pabaigoje susipažinau su viena kursioke. Pradėjome susitikinėti kažkur nuo sausio vidurio (kartą per savaitę maždaug, neskaitant vienos bendros paskaitos), na tai jau buvo galima palaikyti "daugiau nei kursiokas/-ė", bent jau aš taip maniau. Iš pradžių viskas klostėsi puikiai - kavinės, pasivaiksčiojimai po parkus, pirmasis bučinys (dar gerai prisimenu jį - kovo 23d.), ir kaip tyčia (ne veltui paminėjau datą) po to karto susidaro vaizdas, jog ji vengia manęs. Paskaitų metu nepropoguodavome tariamos draugystės, kaip po jų. Paskaitose, bibliotekoje (o taip.. kokia sena, romantiška vieta susitikinėjimui tarp paskaitų) ji bendrauja lyg niekur nieko, tik nelabai yra progos šnektelėti akis į akį, o po pietų ne visada pakelia ragelį. Pakvietus kur nors išeiti, dažniausiai sulaukiu atsakymo - nelabai galiu, arba po kurio laiko perskambina ir pasako, jog turinti šiektiek reikalų. Mūsų santykiai dar tikrai nėra kaip poroje, kažkaip laisvai susitikdavome, pašnekėdavome, krizendavome, t.y. jokių įsipareigojimų dar neturėjome, tad kažką įrodinėti, įtikinėti jai nesinori. Kartais atrodo, jog galbūt per įkyriai bandau paskambinti ir pasiųlyti kurnors nueiti, tačiau negaliu - tas nežinojimas laaabai veda iš proto. Gal patartumete ka tokiu atveju daryti?
