Uždrausti santykiai

Vienareikšmiškai - tik draugystė. O jaunų meilužių, jei jam jau taip reikia,gali jis ir kitur rasti. Truputį apgailėtinai atrodo daug vyresnis vyras su tokiom "pretenzijom" - juk aišku kad tai "vidurių krizė" . Jei būtų kiek dvasingesnis (o gal toks ir yra) - tą krizę nesunkiai įveiktų.

Bet, Samanta, pagalvok, o kas čia tokio jau blogo - seksas tryse? Mažesnis liūdesys po orgazmo ir tiek. Ir nereikia šamanizuoti, demonizuoti tą vyrų vidurinio amžiaus krizę. Ne visi ją patiria, o tryse mylėtis nori, kas čia tokio? O tu nenorėtum su dviem atletiškais, gražiai nuaugusiais ir išsilavinusiais vyrukais pasismaginti, seksualiai paišdykauti? Gyvenimas trumpas - vėliau gali tekti gailėtis dėl per žioplumą praleistų progų. Gal nebūk tokia sukaustyta ir prietaringa - atsipalaiduok ir mintys pasidarys šviesesnės, geresnės, atlaidesnės, šiltesnės.

Siaip, moterims kitaip nei vyrams, progos praleisti beveik neimanoma. Na nebent vyras homoseksualus.

Samantai reiktų pasvinguoti ir ji pasidarytų geresnė - sukalbamesnė. Veidelis nušvistų, žandukai paraustų, akytės sublizgėtų ir mums daug gražių dalykų papasakotų ir pamokytų. Iš depresijos ne vieną DP narį ar narę ištemptų. Juk Samanta gera mergaitė, nesvarbu, kad jau labai suaugusi ir gražiai nunokusi - prinokusi. Gal ir persirpusi, kas ją ten žino, gi gyvai nematėm.

Pagarbus seksas, abipusė palaima, bendras intymus malonumas draugystės nesugriauna, jei ji tikra, o tik sutvirtina. Samanta nėra visažinė, o tik puiki moteris, geras žmogus, galintis ir klysti.

Vat būtent, mielieji, manęs jūs gyvos nematėt . Man užtenka ir vieno mylimo vyro, atletiški man tik gražu pažiūrėti, bet seksą aš sieju tikrai ne vien su kūnu, o dar ir su meile.

Ačiukas, sutinku su jūsų nuomone, o manoji yra subjektyvi.

na kur jau čia ta pagarba ? Iš vienos lovos grįžta į kitos lovą atlikti šeimyninę pareigą. Pagarba čia nė lašo nekvepia. Kvepia vidurio amžiaus krize ir noru turėti jaunos moters kūną. Visada yra taisyklė- nedaryk kitam to , ko nenori, kad tau darytų. Šiuo atveju Amiraa mąsto teisingai. Paprasčiausiai įeik į jo žmonos padėtį. O vedusį vyrą beveik kiekvieną galima suvynioti.
Man buvo taip, kad guodžiau draugą dėl beirstančių šeimos santykių, dažnai pasikalbėdavome, jis priprato prie manęs ir pradėjo prisipažinėti meilėje. Labai džiaugiuosi, kad išlaikiau draugystę.

O labai norėtume pamatyti ir gyvą. Kodėl su meile, o gal su draugyste? Ar taip negali būti? Vienas čia primygtinai aiškino, berods, Borgia, kad draugystė vertesnė už meilę, svarbesnė už laikiną meilę, ar ne taip?

Na nebūk tokia primityvi. Susimąstyk, prieš rašydama.