Ar leidziat antra puse su draugais/em i klubus

sveiki, ar leidziat savo antras puses i klubus pvz su draugais/em ? idomi tiek vaikinu tiek merginu nuomone ir jei galite pagryskite kodel taip ar ne

Nezinau ar isleisciau. Nebent kokia ziauriai ipatinga proga. Tikrai nenoriu, kad be manes ten eitu, jei mes pora. Jausciau pavyda, nuoskauda kaip isduota pasijusciau...

Ką tu gali suprasti apie išdavystę, jeigu draugystę su draugėmis laikai išdavyste? Arba tu nelaikai moters žmogum, tada kita kalba. Tada tai išdavystė. Na ir lietuvaičių protelis, Dieve, Dieve. Tiek mažai tepažengęs, ir dar skundžiasi, kad nėr tikrų vyrų, nėr vaikinų, kai pačios nebežinote kas besančios.

As tai visada leistadavau ir visada leisciau... Jei esi pora su kazkuo tai reikia ir pasitiket vienas kitu

o cia apie kokia pora diskusija? monogamiska ar liberalia?

Kartais i klubus einama tik linksmintis, sokt pagal muzika, o ne pazinciu ir sekso ieskot . Tada ir monogamiskai draugei niekas negresia . Tai ne liberalumo, o pasitikejimo klausimas.

Na matai, jei kalbama apie monogaminius santykius tai kodel i ta kluba nenuejus drauge?! kodel linksmintis atskirai?
o jei jau taip knieti pabuti atskirai, tai klausimai kiltu del santykiu pavadinimo. Zodis liberalus, ne tik del pazinciu ir sekso.
Jei tai liberalu, beabejones tokie klausimai neturetu kilti.

Sokti nebuciau vyriskos gimines, tai gal ir nejuokinga butu. Na nebent sokiai kokiems patologiniams. Tada atsiprasau.
Turint galvoje, kad LT klube buti nevartojus maziausiai 250gr 40% nepriimtina.

Taip pat nesutinku, kad tai pasitikejimo klausimas. Labiau laiko klausimas. Skaitau, kad klausimas uzduotas daugiskaitoje.

O kodel visa laika privalu linksmintis kartu? Ar pabuti atskirai – tai jau stoga raunantis liberalizmas?..
As nieko pries linksminimasi kartu, bet gal buna momentu kai kazkuris vienas nenori ar negali?

Kaip bebutu, esu isitikines, jog kiekvienoj poroj, nesvarbu kokiu zodziu ju santykius vadinsim, kiekvienas zmogus turetu islaikyt dali individualumo, nepriklausomybes. O jeigu abu zmones ketina iki pat mirties gyvent susiklijave lyg siamo dvyniai – tai esu blogos nuomones apie tokiu santykiu ilgalaike perspektyva. Bet aisku, primygtinai nemokysiu gyvent, klijuokites, bandykite...

Leidau,leidziu ir leisiu...as ne Tevas ar Mama savo draugei,kad drausciau ten eiti...galu gale ir paciam kita karta norisi tik draugu kompanijoje pasibuti...

Taip tai tiesa Fotografe, nei mokinti, nei kas klausys. Nebent diskusija.
" Ar pabuti atskirai – tai jau stoga raunantis liberalizmas?.." is sio klausimo iskyla kiti klausimi. Ar antrosios puses ieskai tam, kad nuo jos butum atskirai? ar darbo valandos nepakankamai ilgai? Tai gal pakalbam atvirai? gal antroji puse reikalinga kaip garantuotas* sekso partneris? gal kaip priedas prie skalbenkes? gal kaip neissenkantis pinigeliu saltinis?
Dali idividualumo tau pavyktu islaikyti, bet kalbant apie monogamija, nepriklausomybes NE. Manogamijoje yra ATSAKOMYBE uz save, savo artima, vaikus, santykius, uz tai ka priburem santykiu pradzioje ir pan., to ko nera liberalioje poroje zodzio MES.
Galvos daktarai sako, ta pati kaip ir tu sakai, kad butina islaikyti dali individualumo ir dali nepriklausomybes, kazin jie patys bande?

O as nematu nieko tame blogo, jei jie du susiklijave it semo dvyniai. Jei jiems gera.

"As nieko pries linksminimasi kartu, bet gal buna momentu kai kazkuris vienas nenori ar negali?" manau tai visai kita diskusija, klausimas butu kitaip suformuotas. Nu bet taciau. Zmogus nera kazkieno kito nuosavybe. Bet kai kalbama apie daugiskaita, laiko klausimas, kada klausimo autorius atgaus nepriklausomybe nuo jausmu (jei tokie yra) ir istars, kad Mes nera.