smaiwa: idomu, kodel butent taip, kodel tie kiti geresni, grazesni, meilesni atsiranda kaip tycia tik tada, kai jau neesi vienisa?
cia kaip tas kvailas desnis-sumustinis nukris zemyn butent ta puse,ant kurios uztepta sviesto
ir ka daryti, jei tuose dabartiniuose santykiuose jauti koki nors trukuma? tiesiai sviesiai eilini karta pakartot, kad man reikia to to to-duok arba iseinu? ar tyliai pamazu stengtis ir tiketis , kad pagaliau sulauksi?
aisku geriausia tyliai tyliai pasilakstyt ir tada jau galima laukt bet ot.. sazine neleidzia
cia kaip tas kvailas desnis-sumustinis nukris zemyn butent ta puse,ant kurios uztepta sviesto
ir ka daryti, jei tuose dabartiniuose santykiuose jauti koki nors trukuma? tiesiai sviesiai eilini karta pakartot, kad man reikia to to to-duok arba iseinu? ar tyliai pamazu stengtis ir tiketis , kad pagaliau sulauksi?
aisku geriausia tyliai tyliai pasilakstyt ir tada jau galima laukt bet ot.. sazine neleidzia
o tai kam taip radikaliai? arba - arba...viskas daug paprasciau, leisti ivykiams rutuliotis sava eiga, pazinti ta zmogu
nu man tai pats graziausias santykiu etapas - zmogaus pazinimas
keista, kodel mes sutike simpatiska zmogu, iskart susikuriam sau stresa: ka su juo daryti, o kur tai nuves, tai rimta ar kaip? ir t.t. ir pan.