dar kaska bandyti ar ne?

Tai va nezinau ka daryti draugaujam su mergina jau apie 4 men pirmi 2 men buvo tiesiog pasakiska siltumas artumas buciniai na viskas kaip is pypkes, bet po to pradejo lysti visokios mintys i galva, kad jinai man neistikima, kad ji manes nebemyli ir nebenori buti su manim nes dingo visas svelnumas lyk isgaravo kaip rukas to pasigedes nebezinau net ka daryti ar dar buti su ja ar ne??? vos ne kiekviena diena pykstames ir jau net nebezinau ar ja myliu??? gal tai tik kox atsalimas??? (nes visus 4 men buvom kartu diena is dienos), bet dabar jau nebe dabar susitinkam vis reciau ir reciau... patarkit but man dar su ja ar nebe pats nebesugebu apsispresti????????

Rašote, kad jums pradėjo į galvą lįsti mintys dėl jos neištikimybės ir pan. Ar buvo tam koks realus pagrindas išskyrus dingusį jos švelnumą? Gali būti ir kitos priežastys. Pasiklauskite jos ramiai. Jei abejojate, kad verta dar kažką bandyti - galite ir nebandyti, bet spręsti vis tiek jums.

Palik merginą ramybėje. Kad ji tau neištikima - mažiausiai tikėtinas dalykas. Tu tiesiog ne toks, kokio jai reikia. O ji ne tokia, kokią ją įsivaizduoji.

Man kažkodėl atrodo, kad nuo pat pažinties pradžios tu nepateisinai merginos lūkesčių - ir kai to nesulauki, ilgainiui ima kauptis nuoskauda, pradedi pykti ir, manau, būtų labai nenatūralu, kad mergina būtų vaidinusi kad viskas gerai.
Kita vertus, net tas tavo "viskas kaip iš pypkės" veikiau parodo, kad viskas vyko be jokių pastangų... Iš tavo pusės. O mergina tikriausiai labai stengėsi, taikėsi prie tavęs, tačiau iš tavo pusės, kadangi tau buvo gerai, nieko ir nesulaukė už tai mainais.

Ir, tiesa sakant, manau kad tų santykių nereikia tęsti.

Del ko taip vyksta nereiketu atmest ir neistikimybes,nelygu tai kaip ta neistikimybe isivaizduojama...viskas vyksta ne be priezasties,kitas dalykas:ar ne manai,kad po 4 men pazinties jau galima isivaizduoti,tas zmogus absoliuciai Tavo,Tu jos...
Asmeniskai viska palikciau taip kaip yra,savieigai,o tuo tarpu nespjauciau ir i naujas pazintis:)

Siaip po pirmuju 2 menesiu draugystes butent ir prasideda vienas kito pazinimas kaip zmoniu, iki tol tiesiog buna aistra, susizavejimas ir pan, butent tai ta riba kada prasideda sunkumai, ypac tiems, kurie dar nelabai suvokia kas per daigtas ta draugyste, nera ka cia pasiulyti, geriausias budas visada yra sneketis atvirai ir bandyti issiaiskinti, zinok tik tai, kad tai, kas buvo per tuos pirmus menesius niekada nebegris, zinau pats nemazai zmoniu, kurie grynai medzioja ta jausma ir neistveria ilgesnes draugystes negu pora men, na matyt reikia zmonem issilakstyt ar kazkaip pan