Inicijavau pati skyrybas su vaikinu, su kuriuo draugavau 2 metus. Skyrybu priezastis- neisspresti finansiniai klausimai. Visus du metus dalindavomes visas islaidas per puse. O pries skiriantis pasakiau: kad norejau jaustis kartais ir moteris- kuriai staigmena padaro vaikinas ir galbut nevisada islaidas dalina per puse. (tiesiog tuo metu visu islaidu negalejau leisti sau moketi). Issakiau viska ir uzdariau duris, pasakiau, kad viskas baigta. Praejo apie menesis, vaikinas per ta laika - labai mazai parode demesio, tik viena karta paklause: ar negalvoju apie draugystes atgaivinima, ir ta pati vakara - pasiule eiti kartu gyventi. Labai isdidus vaikinas. Dabar kada praejo jau menesis: man skaudu, kad taip ir nesulaukiau IS JO PUSES DAUGIAU INICIATYVOS DEL MUSU SANTYKIU ATGAIVINIMO! Zinau, kad ji myliu. Ir dabar kada susitikome: jis man sako, kad jau turi kita simpatija. Nezinau kaip elgtis toliau, sirdis labai plysta zinant, kad jis su kita. Jis pats sako: kad labai kentejo, kai as pasakiau, kad del finansu (del staigmenu, del islaidu) - mes turime issiskirti. Dabar: nezinau ar klausyti sirdies ir kalbeti apie savo jausmus? ir stengtis susigrazinti? Ar palikti viska taip kaip yra, nes supratau is jo, jis jau rimtus santykius kuria su kita ? Patarkite ka tokioje situacijoje geriausia butu padaryti ? p.s. sunku vadovautis sveika logika, kada sirdyje begale jausmu. Aciu.
