ARTIMU ZMONIU IZDAVYSTE

taip,ir stengiuosi elgtis,atsiremiu y dukryte.ji man suteikia stiprybes,bet buna tokiu akimirku,kad tos mintys manes nepalieka.... minejo,kad reiktu atsisesti ir kartu pakalbeti. su juo galbut,ir viska issiaiskinus ir mes nebe kartu...bet su mama,neymanomas dalykas...visus kaltina aplinkui,ji nekalta..o kas liecia ta tema,visai net nesileidzia y kalbas.karta lb stipriai susipykom,ir rekdama klausiau kodel,uz ka?...atsakymas: ka norejau ta dariau,man taip reikejo.... zodziu.... o tarp musu niekada nebuvo stipraus rysio,bet nemaniau kad taip galetu buti....

Jusu vietoje pasikviesciau vyra, juk dukros tevas. Kuo jis gyvena ?! kokios mintys ir tt.Zodziu pasikalbeciau jei tai butu imanoma.
Klysta visi, atleidziame tiek kiek didele sirdis.
Mama tai tavo praeitis. Nesugryztamai. Dabartis tai tavo antroji puse. Ateitis jis arba kitas ...
Svarbiausia nesedeti ranku sudejus.
swx

PS mama palik ramybeje. Nelabai tau ka paaiskins, nes tai sveiku protu nesuvokiama.

O kur tavo motinos moralinės normos? Ką norėjau-tą dariau-protu nesuvokiama

dukters tevas,bet jau tai neymanoma su juo kurti kazka daugiau.... bus kazkada gal kitas zmogus,kuris mane supras,busiu mylima,ir pati mylesiu...o mama mano tikriausiai net nzn ka reiskia moralines normos,nes dedasi tuo kuo pati neesa. as anksciau daug ko nesupratau,bet dabar viska suprantu ir supratau koks ji zmogus is tikruju....
P.S. aciu uz palaikyma.

"wikciuke", dar du draugiski ir nuosirdus patarimai: Niekada ant mamos nerek, pasistenk atleisti ir nepykti, nors labai skaudu sirdy. Niekada nesakyk, kad viska supratai. I kito vidu neieisi, jei pats jis duru neatidarys.
Linkiu sekmes!

Žinoma, kad bus kitas žmogus ir tikrai mylės.
Su mama-ką ten rėkti-viskas aišku juk. Neleisk dar kartą būti įskaudinta. Tiesiog jai taip ir pasakyk-baigta.Juk tu irgi žmogus ir turi jausmus, ir dukrą nuo to vyro.

truputi sokiruojantys kai kuriu zmoniu "patarimai" i autores laiska. Geriau siuose forumuose tu neatskleisk sirdeles ir jausmu sia tema, nes cia zmones ziaurus, o siuo metu esi vis dar palauziama ir laiaks TIKRAI Neisgydo, isgydo tik tada kai pats zmogus save gydo. Zmones neteke artimuju po 25 metu negali atsigaut, o dar sakot kad laikas gydo,nieko panasaus, tai labai didelis MITAS. Patarciau kreiptis pas specialista,psichologa ar psichoterapeuta, siuo atveju labiau psichoterapeuta, nes gyvenime mamos ir dukters santykis labai svarbus ir jis lydi visa gyvenima. Pykti ant mamos gali nesiotis visa gyvenima, bet patikek manim- tai visu problemu pradzia, kai mes nesugebame atleisti savo tevams. Kalbetis su mama apie tai vistiek reikes, kiek giliai tai neaisku, bet zodis "atleisk" daug ka reiskia. negalima nei pateisinti sioje vietoje, nei kaltinti kazko (vyro ar mamos,ypatingai saves). Tu klausei mamos "kodel,uz ka", suprantu kad tau reikia atsakymo, bet jis nieko nepakeis. Jau geriau atleisti gyvai mamai, nei kad po mirties.
Taip kad nesvaistyk laiko cia o geriau pradek dirbti su savim, patarimai cia nelabai ka ir pades. Sekmes.