noriu būt su žmogum bet nežinau ar jam ką jaučiu

Sveiki, ką tik išsiskiriau su drauge, tai buvo pirma ir tikra mano meilė. Bet taip keista dar nebūvo, išsiskyrėm dėl mano šaltumo, nes gal per daug buvom, tie patys draugai, kursiokai, nes studijuojam tą pačią specialybę ir panašiai, kitaip sakant čia ir esmė, kad dabar jaučiu kad man jos reikia be galo, na jaučiuosi kaip būčiau labai be galo ją mylėjęs ir ji būtų mane palikus. Nors viskas įvyko dėl mano šaltumo. gal kam yra taipp būvę, dabar jaučiuosi labai labai prastai, bet niekaip nesuprantu kodėl atšalo mano jausmai, nors ji labai stengėsi....

Jei vyriškas išdidumas leidžia atsiprašyk, ir bandyk lipdyti santykius iš naujo... Jei ji tave myli tikrai atleis...

Šiaip tai turėjau ir aš toki drauga, su kuriuo santykiai "nesiklijavo", o nesiklijavo, irgi dėl jo šaltumo.. .Jei paklausdavau kas ne taip gaudavau įvairius atsakymus kurie mane šiek tiek žeidė, o šaltumas stūmė nuo jo...
Bet jei jis dabar atsidurtų šalia manęs ir pasiaiškintų dėl atsakymų kurie mane šiek tiek žeidė, manau draugystė galėtų prasidėt iš naujo...

esmė tai kad kai pagalvoju kad mes vėl būsim kartu, nežinau ar būsiu laimingas ir ar ji bus laiminga, gal čia tiesiog prisirišimas prie žmogaus nežinau, nesuprantu kas daros, bet skaudu žiauriai...

....Sako: "tik tuomet supranti ka turejai, kai tai prarandi"...

... o dar sako, kad nesisielok, kažką praradęs, džiaukis, kad tai apskritai turėjai....

Kažkodėl galvoju,kad tas nežinojimas yra vyriška baimė būti atstumtam... Nes tu dabar nežinai kaip ta mergina sureguos, jei vėl bandysi lipdyti santykius... Bijai, kad ji kada nors pasijuoks iš tavęs šia tema...

galiu palinkėti susidėlioti savo mintis ir nebijoti, mergina taves nesuvalgys. Jei ji nori būt su tavim ji tau atleis, ir viska užmirš... Jei ji nenori būti su tavim bet jau išsiskirsit draugiškai, t.y. taves nekankins sąžinės graužatis kodėl aš nepabandžiau su ja susitaikyt...

Tai pasiknaisiok savo jausmuose,pasiimk popieriaus lapą ir surašyk - ką Tu myli joje ir kas Tau nepatinka,gal būt erzina- surask Tavo jausmų atšalimo priežastį ir pažiūrėk - ar tai tokios jos charakterio savybės,kurių neįmanoma pakeisti (ir nepakeisi),nes jeigu žmogų iš tiesų myli-priimi jį visą , besąlygiškai, su jo gerom ir blogom savybėm.
Jeigu abejoji - pasitrauk, gal tik laikinai - pats nuspręsi, nes atsitraukus,ir pažvelgus į viską iš šalies-gali pamatysi kažką LABAI svarbaus ir ypatingo - kas gali padėti padaryti teisingą sprendimą. Sėkmės. Lėja

Man atrodo nei jis kazka "suprato" prarades, nei nori ja susigrazinti ir nei jam reikia kazka susigrazinet. Tiesiog issiskyrus issove jausmu fejerverkas ir tiek. Draugavai, prisirisai, tad labai naturalu, kad dabar kyla liudesys, prisiminimai, abejones, neaiskios ateities baime, noras, kad viskas staiga griztu i vietas. Priimk tai kaip puikia pamoka ateiciai, kad issiskyrimai nebuna lengvi ir kad niekada nesi tikras jog issiskyrus nebus "parkiu". Net jei jautiesi merginai abejingas ar smarkiai del kazko isizeides. Todel sekanti karta priiminedamas toki sprendima gerai pergalvok

Ne viskas čia taip paprasta. Kiek pamenu tai dažnas reiškinys.
Bet kurioje poroje,(kuriose abejojama) kad išsiaiškinti savo jausmus prisirišimus ir visus kitus bajerius, nors trumpam išsiskiria. Arba kitaip leidžia suprasti, kad ir komandiruotes

Paprasta. Kai užvaldo rutina, "žodis kaip paukštis išslysta", "tokių kaip tu 100", kai išeini į gatvę nei vieno. Man atrodo, kad autorius panašioje situacijoje. Anaiptol nebūtų temos. Čia kaip "galvos daktarai" sako antrosios trintuvės (7 metai)

Nurašyti arba sugriauti lengviausia.
Jei išties buvo šiltas bendravimas,o mintys sukasi apie vieną, paskubėk ir išklok savo abejones.
swx