Neištikimybė ir kerštas

Skatina Tave padaryti tą patį, kad pats nesijaustų toks kaltas. Tada jau tikrai "lygūs" būsite Nesąmone. Jei gali ir nori tęsti santykius- atleisk ir elkis, kaip liepia širdis. O po to nepriekaištauk. Be to- neištikimybė, kai ją sulauzo persigeręs kokiame vakarelyje, visai skirtinga nuo tos, kai slapta turi meiluzę, nuolat su ja susitikinedamas. Tik jei jau vieną kartą taip atsitiko, bus ir dazniau Na, kai sužinojau apie saviškio neištikimybę-tikrai ne apie kerštą galvojau. Buvo labai skaudu , slydo žemė po kojomis, atrodė, kad praradau kažką brangaus ir negrįžtamo. Ir galvojau- ka galima pataisyti santykiuose, kur mano klaida ir pan.Po to dar kilo mintis keršyti tai jo "blondei". O Tu pati ar trokšti to keršto?

O pacia isdavyste jis pats pasake? Jei pats, tai dar galima pataisyti santikius. Jei nepats, slidus reikalas. O jei dar pats siulo tau isduoti, nemanau, kad tai vienas kartas. Jums reikia susedus pasikalbeti. Jei su siuo zmogum ilgai gyveni, turetum skyrti mela ir tiesa.

Nesąmonė!!! Šitaip "atsitesusi" duosi jam progą dar kartą "atsitesti" , ir taip be galo - iki išsiskyrimo. Geriau jau pasistengti pamiršti tą neištikimybės faktą ir tęsti santykius, pasižadant nebenuklydinėti į šalis. Kerštas ir yra tik kerštas, neigiama emocija, nemeilė, ji nieko gero niekada neduoda. Negausite kerštaudami to trokštamo , adekvataus tesingumo jausmo Geriau yra atleisti ir pamiršti, nei kerštauti. Tada gal dar pavyktų išsaugoti meilę