Manau cia puikiai pasakyta apie erdves butinuma.
PRANAŠAS
Kahlil Gibran
Apie vedybas
Tuomet vėl prabilo Almitra ir tarė: O ką pasakytum apie Vedybas, mokytojau?
Ir jis atsakė tardamas:
Jūs gimėt kartu ir būsit kartu visą amžių.
Jūs būsit kartu, kai balti mirties sparnai išsklaidys jūsų dienas.
Taip, jūs būsit netgi nebylioj Dievo atminty.
Bet tegu jūsų bendrume lieka erdvių,
Ir tegu dangaus vėjas šoka tarp jūsų.
Mylėkit vienas kitą, bet meilės nepaverskit pančiais:
Tegu geriau ji būna jūra, banguojanti tarp jūsų sielos krantų.
Pripildykit vienas kito taures, bet negerkit iš vienos.
Duokit vienas kitam savo duonos, bet nevalgykit iš tos pačios riekės.
Dainuokit ir šokit kartu, ir džiaukitės, bet pabūkit ir atskirai kiekvienas,
Kaip ir liutnios stygos yra po vieną, tačiau jos virpa ta pačia muzika.
Atiduokit savo širdis, bet ne vienas kito nuosavybėn.
Nes tik gyvenimo ranka gali valdyti jūsų širdis.
Ir stovėkit kartu, bet ne per arti vienas kito:
Nes ir šventyklos kolonos stovi atokiau,
O ąžuolas ir kiparisas neauga vienas kito šešėly.
