fiktyvios skyrybos

kaip manote, ar fiktyvios skyrybos (kai skiriamasi siekiant issaugot bent puse seimos turto) gali tureti itakos ir realiam atitolimui? gal tai, kad teoriskai nebesieja isipareigojimai, gali atsaldyti jausmus, paskatinti siekti dar daugiau laisves..?

Manau kad interesu juridinis tvarkymas neturi jokios itakos seimos santykiams. Jie ju nera, negelbes jokia santuoka iforminta.

Turi itakos zmonems, kuriems santuoka-yra vertybe. Veikia stipriai psichologiskai..Palaipsniui tokios skyrybos gresia tapti ne fiktyviomis.

Civilinė santuoka apibrežia tik turtinius santykius, todėl, jei kyla grėsmė turtui yra visai logiška skirtis, norint kažką išsaugoti. Tik bėda tame, kad sutuoktinio turtas ir įsipareigojimai yra ir Jūsų turtas ir įsipareigojimai, taigi nuo kreditorių nepabėgsite, nebent yra vedybų sutartis, kuri tuos santykius kitaip apibrėžia arba turtas buvo dar iki vedybų. O santykiams gali būti tik į naudą. Nes sąmokslininkus suvienija bendras tikslas O jei yra bažnytinė santuoka, tai nuo dievo nepasislėpsite.

kaip kaip? Nori pasakyti, kad jei vienas sutuoktinis prisidirba skolų, kreditoriai gali areštuoti kito sąskaitas???

Man rodos, kad mintis imtis fiktyvių skyrybų kyla tada, kai realiai santuoka nebėra tvirta ir nebe taip saugoma. Gal net tada, kai aeojama, nesiryžtama išsiskirti iš tikrųjų. Aišku, priklauso ir nuo vertybių, tačiau bet kokiu atveju skirtis - tai ne lėkštę išplauti. Nors ir atrodytų, kad abu vienas kitą supranta. Nerizikuočiau.

Kiek žmonių gyvena nesusituokę ir visai nepergyvena dėl savo santykių. Apie santuoką dauguma susimąsto tik tada, kai gimsta vaikai.