ugnelė: ''Ne visi jie taip suredyti, bet kitokiu - mazuma. Sutik, kad butent kitokie yra geriausi draugai ir vyrai. Nesu feministe, bet mane siutina, kai pacios moterys aiskina, kad tik juos reikia suprasti, ju islaukti, pries juos sokineti, nes antraip seimoje nebus darnos. Bet jeigu ju pasisedejimai olose kartojasi daznai, o mums reikia isikalti galvon, kad jiems tai butina, nes jie taip suredyti, tai velniop tokius mastytojus. Mano nuomone, tik atviri, ramus, leti pokalbiai apie viska daro porą pora, o ne vieno lindejimas oloj, o kito laukimas, kol anas malones is jos islisti.''
Sutinku, kad tų kitokių mažuma. Sutinku, kad gal jie geresni draugai, bet ne geresni vyrai. Aš nesakau, kad aplink vyrus reikia šokinėti, aš sakau, kad juos reikia suprasti. Taip kaip ne kurioms moterims mirtinai reikia išsilieti draugėms, taip vyrams reikia pabūti savo oloje. Ir nereikia jiems tų begalinių moterų pokalbių. Jūs palaukit ramiai, kol jis apmąstys savo problemas ir tą laiką naudingai išnaudokite sau. Nusiraminsite ir Jūs, ir jis. O kai jis išlįs iš savo olos, tada ir aptarsite, ką norėjote. O gal ir problemos nebeliks per tą laiką:) Nes kai moterys krapšto tuos vyrus per prievartą ir nesuteikia jiems jokios asmeninės erdvės, tada ir iškeliauja jie susikrovę lagaminus, nieko nepaaiškinę... Reikia išmokti gyventi ir būti laimingai nesisavinant kito žmogaus ir nelendant į jo erdvę. Būkit šalia ir jis ateis pats pas Jus.
Teisi teisi teisi esi. Jei nepatinka lindetojas, galima iki pazaliavimo ieskoti plepetojo. Nuo antrojo begau, nes uzkniso smulkmenu destymas ratu be galo. O pirmasis skatino smalsuma "apie ka jis ten masto"? Ir nora padeti, nes manau, kad jeigu zmones yra kartu, tai gal ir erdve gali buti bendra. Kertasi mano isitikinimai su visokiu psichologu teorijom. Teks mokytis atsidalinti.