Vienas myli, kitas isimyli

Ar nepastebejote tokio keistumo santykiuose, kadniekad nebuna, kad abu vienodai myletu? Karta dar mokykloje mokytoja pasake fraze "Vienas myli, kitas isimyli" ir sunkiausiais momentais visada ja prisimenu, ir visada pagalvoju, kad tai greiciausiai tikra tiesa. Kaip manote?

Ko gero, yra tiesos Jūsų pastebėjime. Santykiai turi savybę banguoti

Taip budavo mums su vyru - kai aš truputį atšaldavau, imdavau lengvai flirtuoti (tik flirtuoti) su pažįstamais, jo meilė suliepsnodavo.
Kai aš pajusdavau šaltuką iš jo pusės, abejingumą - iškart įsijungdavo pavojaus signalas ir mano meilė vėl įsiplieksdavo, norėdavau žūtbūt pasiekti, kad jis vėl manimi žavėtųsi, kad vėl būčiau jam vienintelė ir nepakartojama:)
Santykiai nesiklosto savaime, negali palikti jų be priežiūros. Abu partneriai turi stengtis vienas dėl kito.
Aš taip manau iš savo dešimties vedybinių metų patirties.
Loreta

Hmmm, jei čia užsiregistarvusi, nelabai kaip susiklostė, vistiek kažkurio meilė išseko?

Visdelto svarbu, ka Mokytojas kalba Is tiesu, kai isiziebia ugnis, ji gali uzdegt ir kita, o kiek ilgai liepsnos abu, nuo ju turinio ir liepsnos kokybes tai priklausys.