Ar vyrai atleidzia neistikimybe?

Ar vyrai atleidzia neistikimybe, ar visgi dazniau linke suzinoje toki fakta viska iskart nutraukti? O gal vyrai atleidzia tik savo paciu neistikimybe?

O ar tai imanoma "atleisti"? Na taip , jei stipriai myli , gali pabandyti . Bet net ir tuo atveju , toliau gyvenant kartu , tu busi salia to zmogaus . Ir visada zinosi jog jis tave isdave . Blogiausia tai , kad artumo momentu tu galvoji apie tai jog si kuna jau liete kitas . Galvosi : " o kokia ji buvo su juo ?" , "ar ji dare tai , ar tai?" . Iseina sudauzytas veidrodis . O ir kaip ir visuose normaliose porose ivyksta gincai ir kivircai . Ir tai , jog buvai neistikima , tau anksciau ar veliau bus mesta i veida .
Neistikimybe - tai vienintelis dalykas su kuo meile negali ir niekada negales susitaikyti

sutinku su šia pozicija ir šia nuostata...išdavyste ir neištikimybe galima primiršt,susitaikyt su ja,bandyt ir toliau gyvent kartu..bet anksciau ar veliau tu negalesi su ja taikytis,nes susikivirčijus tai kas kart iškils i paviršiu ir galu gale santykiai bus vistiek sugadinti...

tad nemanau kad tai galima atleist..

Galima atleisti, bet tai padaryti nera lengva.

Pirmiausia, po tokio fakto turi atstatyti pasitikejima, o jis, kaip zinia, uzauginamas labai letai, o sugriaunamas labai greitai. Tad, pradeti reiktu nuo visisko prisipazinimo, papasakojimo su smulkmenom (jeigu nenores girdeti, nutrauks tave), klaidu pripazinimo ir PARODYMO, KAD TIKRAI SUVOKI SAVO KALTE giliau nei kad tik "blogai padariau" (na, mazdaug, kaip blogai padariau ishejusi su draugem linksmintis is vakaro ir nesutvarkius namu, kai is ryto turejo atvaziuoti sveciai), kad suvoki, kiek tai daug galejo reiksti kitam zmogui, kaip jam reikejo jaustis... Nors, zinoma, to nesuvoksi pati nepabuvus toje vietoje, bet bent jau pasistenk suprasti ta zmogu, nepaisant to, kad jis gali ir neparodyti viso savo silpnumo.

Juk mums labiausiai skauda, kai mus skaudina mums brangus zmones. Kuo brangesnis, tuo skaudziau.
Gyvenime turiu viena taisykle - Dieve, apsaugok mane nuo artimu zmoniu, nuo priesu as pats apsiginsiu.

p.s. atleisti galima, bet turi tiketi, kad tas zmogus tikrai stengiasi pakeisti reikalus i kita puse ir nuosirdziai gailisi. Turi patiketi, kad tas zmogus ateityje daugiau taip nesielgs, o to padaryti vienpusiskai neimanoma - jei prikakojai visa tualeta, turi ishvalyti viska kruopsciai, o ne tik nuleisti vandeni, jei nori, kad tai butu atleista ir pamirshta...

Visiskai pamirshta nebus niekada, bet gali buti pamirshta tiek, kad tai netrukdytu tolimesniems santykiams.

Sutinku su siomis auksciau paminetomis nuomonemis, zinoma kad gali atleisti jei tikrai myli, bet po menkiausio pykcio neistikimybes dilema vel iskils...sunkiai atleidzia...

Vyrai atleidžia neištikimybę, bet nepamiršta (net jeigu patys kalti)...turi su tuo susitaikyti arba ne...

Blogiausia tai , kad artumo momentu tu galvoji apie tai jog si kuna jau liete kitas . Galvosi : " o kokia ji buvo su juo ?" , "ar ji dare tai , ar tai?"

Na mane tos mintis apie kita kaip tik uzveda, atsiranda kazkoks sportinis interesas siekti maksimaliu rezulatatu...

o as kai reikjo atleidau, bet ne del to kad buciau labai mylejas, bet del to, kad itikino jog tai kerstas uz kai kuriuos mano prisidirbimus. Zodziu patarimas merginoms - geriausia gynyba yra puolimas

Atleidžia, nes nebėra kur dėtis - tenka susitaikyti.

"Blogiausia tai , kad artumo momentu tu galvoji apie tai jog si kuna jau liete kitas . Galvosi : " o kokia ji buvo su juo ?" , "ar ji dare tai , ar tai?"

Na mane tos mintis apie kita kaip tik uzveda, atsiranda kazkoks sportinis interesas siekti maksimaliu rezulatatu...

o as kai reikjo atleidau, bet ne del to kad buciau labai mylejas, bet del to, kad itikino jog tai kerstas uz kai kuriuos mano prisidirbimus. Zodziu patarimas merginoms - geriausia gynyba yra puolimas "

realistas

matos kad esi sportininkas,praktikuojantis pilvo tenisa.. kuo daugiau,tuo geriau..ir savigarbos nulis...ir toliau patariu taip test..

"Lelis Borgia 2009 Kovo 25, 22:08

Atleidžia, nes nebėra kur dėtis - tenka susitaikyti."

o tu manyciau beviltiškas..

klausimas ar kuris iš jusu pabandė but to vyro vietoj?kažin..teorija nuo praktikos skirias..
pažystu daugeli vyruku ir moteriskiu,kurie elgias pagal "realisto" aprašyta elgesio modeli..bet tai buvo desperatiškas ižeistos asmenybės bandymas irodyt sau,kad jis yra geresnis už ta,su kuriuo jo brangioji ji išdavė.. tad nežinia,kas geriau-ar iskart palikt,ar vadovautis "realisto" metodika...

o atleidžia tik silpnavaliai..nors..nzn is tikro...turiu pažistama,kuriai ilga laika nesisekė atgaut dvasios pusiausvyros po draugo-bleduno...o apie tai kodel ji tai zinodama su juo gyveno,ji atsake-jis mane tiesiog užburė.. ir tipo kaip voras kažkaip sugebėjo sukaustyt savo auka..

Stai - atleidimas galetu buti imanomas, jei istisa tolimesne gyvenimo linija remtusi tikejimu ir pasitikejimu vienas kitu. Nereiketu bet kokiu atveju: ar pykcio, ar linksmybiu, - uzsiminti ir, dar daugiau, priekaistauti del abiems nemalonios klaidos. Klysti yra zmogiska, taciau nereikia.

O del isivaizdavimo, kad kuna liete kitas, tai galima isivaizduoti, kad antra santuoka jau neimanoma.