ką daryt

Ką daryt, kai visi aplinkui rėkia, jog tau reikia VYRO, o mane jau purtyt nuo tos minties pradeda..?, turėjau dvi santuokas, ir pradedu bijot, jog tokio vyro, kuris man tiktų Nėra.., nejau išties dauguma tuokiasi ir be meilės ..?, vien dėl kažkokios naudos(kad nebūti vienam, ar pan)..

nepasiduok spaudimui...isigylink i savo poreikius ...
as geriau buciau viena nei tekeciau be meiles..

Aišku kad moteriai reikia vyro, aišku kad vyrui reikia moters, kad ir tam, kad nebūti vienam. Tačiau daug blogiau jaustis vienišam esant dviese.

Aplinkiniai tą ir pastebi - kad tau reikia to vyro. Tarsi tu pati to nejaustum. Tik tegu neaiškina kokio tau reikia.

Jei tenkina, ka dauguma daro, tai tekek ir trecia karta, taciau pagalvok ne vien apie save, o ir apie vyra, kuri iskaudinti galetum. Taciau geriau buti savimi ir paieskoti ko paciai tau truksta

Na taip reikia man vyro.., tik neisivaizduoju ar toks egzistuoja.., kazkaip ilgiau pabendravus suprantu, jog negaleciau su tuo zmogum gyventi ..,bijau prarasti savo nepriklausomybe..,ipratau gyventi viena su vaiku, pavargau nuo seimos gyvenimo, barniu aiskinimusi kas ka labiau myli ir t.t.. kartais galvoju, jog geriau tureti drauga ir gyventi atskirai neisipareigojus..

tai taip ir daryk...

Nesupratau ar turi kažkokį konkretų draugą ar apie ex kalbi. Neįsivaizduoju, kad reikėtų aiškintis kas ką labiau myli - tai kokia čia meilė?
Bet kuriuo atveju - neskubink įvykių.

Kas tau yra nepriklausomybė (kiekvienas turime v is kitokį įvaizdį) ir kodėl tu taip bijai ją prarasti. Ir aplamai, ką tai reiškia ją prarasti. Kaikuriems jau vaiko turėjimas yra nepriklausomybės ir laisvės praradimas, nes atsiranda daug buitinių, materialinių rūpesčių, pagaliau laiko vaikui reikia skirti labai daug. Bet ne, tau juk su vaiku gerai. Vadinasi nepriklausomybės praradimas tau nesisieja su buitiškumu. Tuomet ką reiškia prarasti nepriklausomybę? Ir.. kodėl renkiesi vyrus, kurie nori tave apriboti?
Pasakysiu supaprastintai - jei nori katino, tai ir turi rinktis katiną, o ne papugėlę, kuri moka murkti, ar bolonkę, kurią gal ir malonu paglostyti

Ar yra toks vyras kokio tu nori? Be abejo kad yra Tik žinok ko nori ir rinkis

O dabar gali mesti į mane akmenį, nes pati elgiuosi ne ką ne gudriau . Patarinėti ir postringauti visuomet lengva.

Ne. Tuokis,junk gyvenimą tik su tuo žmogumi,kurį myli ir jis tave,manau,kad po santuokų atskiri kaip kas. Taip nebūsi įskaudinta, palikta. Tikrai nereikia nusisukti nuo vyriškosios lyties, arba spausti " man reikia vyro, va,šis geras, bandau", pažink, būk, o tada nuspręsk ir neatimink iš savęs šanso būti laimingai.

Neturiu jokio mylimojo kalbejau apie ex..Tiesiog neatsiranda zmogus, kuris sukeltu man kazkokius jausmus.., gal tam laiko nera ..istisai dirbu ,studijuoju.. Ir noriu seimyninio gyvenimo ir bijau, kad vel nepasiseks..
Nepriklausomybe-man reishkia, jog viduj jausciaus nepriklausoma.., tureciau pakankamai laiko sau..Vaikas tam netrukdo, atvirksciai-man patinka juo rupintis, skirti visa demesi..
Kai gyvenau su ex-ais, jausdavaus kontroliuojama, suvarzyta.., jiems nuolat trukdavo demesio.., jauciaus kaip narve uzdaryta..Po skyrybu pasijutau laisva..
Dabar lyg vel noretus seimyninio gyvenimo.., bet galvoju, gal as nesutverta gyvent seimoj.. ar dar laikas neatejo..

Siusk tuos reksnius patarinetojus. Ir kuo toliau! Tuoktis gerai pirma karta ir net gi butina, antra jau nebutina, o trecia karta ir is viso nera reikalo. Nebent taip pamiltumet vienas kita , kad kitaip gyvent negaletumet. Visais kitais atvejais uztenka tureti drauga.