Gal jūs žinot, kodėl?

Tiksliausias atsakymas,nera ko bepridurt.

Yra tokių žmonių, kurie bendrystės su kitu asmeniu poreikį realizuoja per barnius ir apkalbas.
Vėl radau Bernardinuose.lt rašinėlį maždaug į šią temą:
http://www.bernardinai.lt/index.php?url ... es%2F92573

O šiap yra patarė: nevyk Dievo į medį, paskui su pyragu neišprašysi.
Manau, draugystę, bendrystę reikia branginti - ne skundinėtis visiems pakeliui pasitaikiusiems, bet bandyt nereaguoti į visokias nemalonias smulkmenas arba ieškot profesionalios pagalbos, kaip konstruktyviai nesutarimus išspręsti, pas kokį nors padorumo dar nepraradusį psichologą (kuris nesiūlo skyrybų kaip vienintelės geriausios išeities)

Pazystama situacija. Paprasciausiai, taip zmones kartais elgiasi noredami pateisinti save, nes barniuose su antra puse yra isitikine, kad teisus, bet tam, kad butu 100% isitikinusiam, skundziasi draugams, aplinkiniams ir gave is ju "parama", "patvirtinima" tarsi uztikrina savo "teisybe". Tai kenkia tarpusavio santykiams, nes "nesvariu skalbiniu nesimas is namu" neabejotinai sugadins galimybe santykius isgelbeti.

Atsakymas i antra klausima "KODEL JIE YRA KARTU?" gana paprastas - nepaisant visu blogybiu, jiems vis tiek DAZNIAUSIAI buti kartu yra geriau, nei nebuti, antraip nebutu kartu. Taip pat cia padeda ir viltis, kad, galbut, dar viskas gali buti kitaip, barniai ishsispresti, zmones pasikeisti.

Ar taip atsitiks, priklausys nuo abieju poros nariu. Bet jei lauksite, kad kitas uz jus tai padarytu - perspektyvos liudnos. Rekomenduoju neatsizvelgiant i tai, kas teisus, o kas ne, pirmam nusileisti ir parodyti iniciatyva. Ne diena, ne savaite.. kuo labiau jums tas zmogus svarbus, tuo ilgiau nenuleiskite ranku. Bet jei matote, kad ir ilgam laikotarpyje vis tiek tas pats... laikas skelbti santykiams ultimatuma (kaip krastutinis, ir, ko gero, galutinis veiksmas pries skyrybas) - "jei tu per 3men. neduosi tai, ko man reikia, atsisveikinam". Tokiu atveju ir ishsiskyrus bus JUMS lengviau, nes zinosite, kad is savo puses padarete viska, ka galejote. Zinosite, kad davete galimybiu ir progu antrajai pusei (su salyga, kad antroji puse tikrai suprato) buti kitokiai. Tada negrausite saves ir nebegalvosite, kad "jis buvo tas vienintelis" arba "ji buvo ta vienintele". Suprasite, kad jei zmogus su jumis nesiskaito, kad ir koks jis butu brangus - paprasciausiai jis/ji ne jums.

Vaje, kokios sudetingos egzistencines problemos... Todel kad, matyt, pats nera grazuolis ar saunuolis ir paprasciausiai neranda geresnes. kai ras kita, ir gausi atsakyma.

Supranti yra toks jausmas: MEILE. Ir atrodo neturi tu su tuo zmogumi jokios ateities, ir durna ji atrodo ir seksas nesuper, ir biedna, ir bendrauti neiseina, ir bariesi, bet myli ja ir negali be jos. Kada yra meile, nesvarbu tada visi loginiai ismastymai, kas tinka kas netinka.