Myliu vedusį, kuris sako, kad ateitį planuoja su manimi...

turiu drauge, kuri 10 metu savojo lauke, kol jis issiskyre. Nieko, sulauke, dabar kartu vaika pasigimde, gyvena, grazu paziuret kaip zmones bendrauja po tokiu isbandymu ir sudetu pastangu. Greiciausiai blesta ta meile, kuriai pastangu deti nereikejo. Ir nei viena nezinom uz kurio kampo musu laime laukia, reikia bandyt.......

O nieks ir nesako kad "ooo palik tu jį dėl jo vaiko ir žmonos" ne, atidžiai paskaityk kas ką sako.
O sako, kad vyrukas ne toks jau nekaltas avinėlis. Taip, mylėti ir įsimylėti gali. Juk net ir santuokos dvi ir vaikai du.

prasom, negaila
p.s. deja deja patirtis siuo atveju kalba, tik tiek, kad as nelaukiau savojo, bet susitaikyti su mintimi, kad man jo nereikia uztruko 3 metus.

O kodėl reikia 10 metų skyrybų laukti? O ta draugė buvo labai laiminga ir gyveno savo gyvenimą visus tuos 10 metų?

Na tikrai "aklai" isimylėjusi Net jauti jo stiprius jausmus.tai ko verki,jei tokia užtikrinta jo jausmais?Tai lauk Stiprai ji gini Šaunuolė.Ar žinai,kad visada vienas myli stiprau,o kitas tai leidžia?Na bet kokiu atveju,linkiu sekmės,nepyk bet pasikartosiu-dar su "rožiniais akiniais" esi,oi kokiais "rožiniais"

Na ir? buvo gyvenimo kely vyras, dvi santuokos, du vaikai, viena santuoka is meiles, kita is "pareigos". Abejais vaikais rupinasi, pirmaja zmona labai gerbia. Vyras kaip vyras, labai saunus, linksmas, atsakingas, kaip nebutu keista. Savas verslas, su smegenimis kaip sakant. Tik jo gyvenimo tempas yra super greitas, jam tokios pacios patrakeles reikejo, kad abu per gyvenima ne eitu, o zigzagais begiotu.
Siuo atveju mes ne vyra aptarinejam, o pacia situacija. Spresti apie vyra gali tik autore, nes per mazai informacijos pateike.

norejo sulaukti, kol vieninteliam sunui sukaks 18, nes jo mama buvo ir yra nelabai stabilios psichikos.
O pas drauge buvo visko, ir tamsiu ir sviesiu dienu. Ir pirmiausiai pasiunte tas drauges, kurios negalejo susilaikyti nuo draugisku patarimu ji palikti. Ji pasirinko savo kelia, dabar tuo dziaugiasi, kad isdryso ir surizikavo.

ne kaip tik mes aptarinėjam vyrą ir kaip tu pati sakei ar jis VERTAS
Taip, mylėjai ir nutarei su tuo vyru nebūti ir po to ilgai skaudėjo. Bet jei manai kad klydai - tai buvo tavo sprendimas ir neprametinėk šito merginai.

Meilė - keistas dalykas. Moterys įsimyli vedusius vyrus, įsimyli aktorius, įsimyli kalinius, alkoholikus, neįgalius... O kur dar moterys, gyvenančios su kunigais?

O apie šitą vyrą aš galiu dar kartą pakartoti:
taip, apie skyrybas su žmona jie kalbėjo ir anksčiau, bet ne, jie neišsiskyrė.
Ne, jie neišsiskyrė, bet jis užsiregistravo pažinčių svetainėje ir aktyviai bendravo ir pažindinosi ir susitikinėjo su kitomis moterimis
Taip, jo žmona pastojo (iš šventosios dvasios?)
Po to, kai jo nemylima žmona pastojo ir jis su ja neišsiskyrė jis vistiek toliau pažindinosi su kitomis moterimis pažinčių svetainėje.

apie istorijos pabaigą visi žino

Taip kad nereikalauk iš merginos būti motina Tereze ir aukoti savo jaunystę ir gyvenimą ir jausmus laukiant šitokio žmogaus.

Ar ryšys su tokiu vyru skaudins? TIKRAI taip
Ar mergina turi teisę patenkinti savo mazochistinius poreikius? Tikrai taip, Kiekvienas turime teisę pagal savo fantaziją susikurti situacijas kuriose būsime skaudinami.

Atsiprašau jie ką įžeidė mano kandus tonas - nenoriu

Na ir? buvo gyvenimo kely vyras, dvi santuokos, du vaikai, viena santuoka is meiles, kita is "pareigos". Abejais vaikais rupinasi, pirmaja zmona labai gerbia. Vyras kaip vyras, labai saunus, linksmas, atsakingas, kaip nebutu keista. Savas verslas, su smegenimis kaip sakant. Tik jo gyvenimo tempas yra super greitas, jam tokios pacios patrakeles reikejo, kad abu per gyvenima ne eitu, o zigzagais begiotu.
Siuo atveju mes ne vyra aptarinejam, o pacia situacija. Spresti apie vyra gali tik autore, nes per mazai informacijos pateike.[/quote]

Kalbam apie situacija... Taip... Na ir kas, kad santuokos kelios. Ir as turejau santuoka, ir ne viena, o dvi, ir dukra auginu, bet santykiai su mano eks. (dukros tevu) geri - rupinasi vaiku, nors sukures kita seima ir turi vaiku. Su jo zmona tikrai nesame prieses, ir gatveje i kita puse nepereiname viena kita pamaciusios. Net ir sventese kartu tenka buti ir jokiu nuoskaudu nejauciame...

O mano mylimas zmogus - tikrai atsakingas, ir as tuo dziaugiuosi, kad jis kalba apie tai, kad rupinsis vaiku visada. Tai parodo jo samoninguma. Beje mums nera -niolika, abiems gerokai virs 30 metu jau. Ir sprendimai, kuriuos darome - pamatuoti ir simtus kartu atvirai apkalbeti.Kaip maniskis sako " ne tu, o as ieskojau... ir patikek, kad mano ketinimai rimti". Tikiu...

Galiu tik užjausti tą Pasimetusią, kad laiku neapsvarstė visokių galimybių.
Kai man buvo maždaug dvidešimt, ėmiau darbuotis bažnyčioje, t.y. neišvengiamai teko daug bendrauti su vyrais ir vienuoliais, kurie jau susaistyti savo įžadų. Aišku, supratau, kad gali iškilti kokia nors santykių problema. Labai rimtai apsvarsčiau ir priėmiau neatšaukiamą sprendimą - [u:educlx0j]trauktis bet kokiu atveju, bet kokia kaina[/u:educlx0j], jei imtų kas nors tokio megztis.
Nenorėjau būti tuo asmeniu, dėl kurio kitas žmogus savo priesaiką laužytų. Jei nori laužyti, tegu laužo, bet ne su manimi. Tas pats galioja ir vedusiems vyrams.
Jei jis gali kažką išduoti dėl manęs, tai taip pat galės ir mane išduoti. O man tai nepriimtina.
Tikrai daug mažiau šeimų išsiskirtų ir mažiau ašarų būtų išlieta, jei nesileistų laisvieji, dar neįsipareigojusieji, į saldžius meilės žaidimus, jei jau šeimos žmogus į šalis žvairuoja. Juk visad gali surasti geresnę ar geresnį, ypač jei tavajam/ai šiuo metu sunkus gyvenimo tarpsnis - nėštumas, kūdikis, o gal sveikatos problemos...
Jei jau negali abu sugyventi, verčiau teišsiskiria, pagyvena vienatvėj, tuštumoj ir tada naujai bando, jei dar norisi.
Tokį elgesį, kuris pakeičia esamos poros/šeimos santykius, kaip kad šis klausime aprašytasis, laikau AMORALIU. Iš abiejų pusių amoraliu.