Jei draugauji, o kitas pakviečia kavos? Eitum?

Draugauju su vaikinu ir santykiuose viskas tikrai šaunu. Bet nematau nieko blogo kartais susitikti ir su kitais vyriškos lyties pažįstamais: paplepėti, kavutės pagurkšnoti. Susitinku, nors ir žinau, jog kai kurie kviečia tik todėl, jog man simpatizuoja. Apie tokius susitikimus savo vaikinu paprastai nepasakoju, t.y. neslepiu, bet ir pati kalbos neužvedinėju, tiesiog nenoriu suteikti pagrindo kvailoms mintims ar įtarinėjimams. Tiesiog bendravimas man reikalingas kaip oras, o lengvas flirtas sustiprina moterišką pasitikėjimą savimi, kuris ilgalaikiuose santykiuose dažnai tiesiog nublanksta.

Dėl savęs aš esu visiškai tikra - ribų tikrai neperžengsiu. Tačiau, kai kažkada apie tai užsidiskutavome su geriausia drauge, ji man pareiškė, jog savo vaikino atžvilgiu elgiuosi nesąžiningai.

Kurią pusę palaikote jūs?

Pati sau meluoji taip elgdamas. Man atrodo, kad tavo santykiuose su drauge nera viskas tvarkoje.

O tuos draugus (po vieną) galėtum kada nors pasikviesti į svečius, kur būtų ir tavo draugas? Ar toks susitikimas visai neviliotų ir būtų beprasmis?

del saves tu esi tikra,o tu tikra del savo vaikino?jei jis tai suzinotu,kad ir neparodytu neigiamu emociju,bet kas jo viduj darytusi,ar gali isivaizduoti?kazkodel nujauciu kad del santykiu sekmes us tavo nuolatiniu vaikinu,atsakomybe nesa tik jis...ar tai sazininga?arba ta pati situacija butu atvirkscia...tu nezinotum o vaikinas isdarinetu tokius dalikus,kaip jaustumeisi?

Jei drasiai gali tuos zmones supazindinti su savo draugu, gal ir nieko tokio. Juo labiau, jei tai draugai is tavo praeities, juk nenubrauksi praeito gyvenimo.
Jei mintyse vengi tokio dalyko, vadinasi meluoji sau, kad tai tik susitikimas. Esi dar paieskose, arba tau per mazai demesio.

Elena,elkis taip kaip noretum,kad tavo vaikinas elgtusi sioj situacijoj.

Turint draugą, jei yra rimta draugystė, tai, manau, yra neteisinga susitikti su kitu, su kuriuo tik susipažįstama, kuris pakviečia, kad ir kavos puodelį kartu išgerti. Kažin, ar norėtųsi, kad kita pusė taip pat elgtųsi. O jei atrodo, jog čia nieko tokio, tai kažin, ar tikrai yra draugystė. Ir iš kur jau taip gali garantuoti už save, kad ribas žinai. Manau, jos jau kiek peržengtos.
Aišku, kiekvienas mąsto pagal save.

manau,tai yra lengvos formos isdavyste,be abejo jei Elena turi nuolatini ir rimtai nusiteikusi drauga...

Su draugu mes kartu jau 5 metai, tad, net nežinau, gal man tai būdas sugriauti rutiną, kuri tiek laiko esant drauge nori nenori atsiranda. Draugą aš myliu ir tikrai niekada nekyla minties nuklysti į šoną. O bendravimas su kuo daugiau kuo įvairesnių žmonių man reikalingas kaip oras ir vanduo. Net mano darbas su tuo susijęs su kontaktų užmezimu, tad atsiriboti būtų sunku. O draugui per daug išsamiai nepasakoju, nes jis pavydus ir tikrai žinau, jog, net jeigu atvirai ir nekaltintų, viduje graužtųsi.

Žiūriu, kad visi čia mane labai kaltinate :/ Nors į kairę nuklydusi tikrai nebuvau ir nematau tokiame savo elgesy didelės blogybės..

Svarbiausia - ar pati tiki, kad valdai tą flirtą. Bendraut, kalbėtis su žmonėm tau niekas negali uždrausti, tai tavo teisė. Bet tik tu viena gali žinot, ar tas flirtas nekaltas ir nenuves niekur toliau, ar visko gali būti...