Kaip nutraukti ilgai trukusią draugystę?

Iš savo karčios patirties žinau /vaikelis problemų neišsprendžia,o dažnai tik dar daugiau padaro

Nusprendei skirtis? Gerai apgalvojai? Pagalvok dar karta. Jei ir toliau nori skirtis, tai skirkis ir kuo greiciau. Gumos tempimas tik prideda problemu.
Ar tikra esi, kad tavo draugas nenori to paties? Pasikalbekite.

10 metu vistik ne keli menesiai, tikrai sakyciau yra laiko gabalas. Manau jai buvo 10 metu gerai negali iskart viskas pasidaryti blogai, viskas uzknisti, viskas nepatikti. Pirmiausiai siulyciau gerai savyje pasikapstyti ir apgalvoti tas priezastis del ko pradejo uzknisti tas ar anas, del ko pradejo kazkas nepatikti erzinti ir tt... tada pasikalbeti apie tai ka apgalvojai su draugu, duoti laiko jam pamastyti spresti kartu susidariusia padeti, o jai po visko vistiek esi issitikinus, kad tai tikrai ne tas zmogus su kuriuo nori buti tai siulau skirtis, nepriklausomai ka sakys, galvos gimines, jis ar dar kas. Griauti visada lengviau nei statyti. Tik jai griauti pirmiausiai reikia tvirtai isitikinti, kad verta griauti, nes po to galima ir labai pasigaileti, kai nebeis atstatyti griuvesiu...

P.S. Vaikelis tikrai nerea iseitis,nusibodo rutina? tai gal isvaziuokit dviese kurnos i kalnus, ar siaip svetima sali, nuo visu bedu giminiu ir tos rutinos, kuri slegia. Isiaiskinkite kas labiau slegia rutina, aplinka, ar pats zmogus su kuriuo esate.

mhm,pritariu kad po 10m santykiu,neturetu taip imt ir mest viska. kaip ir sakoma,lengviau griaut nei kurti, ir labai geras pasiulymas isvaziuoti dviese i kalnus ar kita sali, tik dviese nuo visu.kas praskaidrins kasdienybe ir galesi situacija ivertinti kitu kampu.sekmes.

Jei jis kaip brolis, tai turėtų būti brangesnis. O dabar atrodo, akd be skrupulų norite juo mikliai ir neskausmingai atsikratyt. Ar broliu taip atsikratytumėt? Atleiskit, bet man jūs atrodote vėjavaikiškai. Manot, su kitu bus kitaip? Kelis pirmus metus. O paskui vėl ieškosit naujo? Patarčiau jums pagyventi išvis vienai ir išsiaiškint, kas jums brangu ir ko norėtumėt, užuot kankinus senus ar naujus vyrus.

As panasioje situacijoje giminiu ir daraugu klausiau taip: Ar as koki nusikaltima padariau, kad turiu visa gyvenima pragyventi su nemylimu? Pagalvoje visi suprasdavo ir jau nesistebejo, kad skiriuosi.

Mano situacija labai panaši. 4 metai draugystės. Tik jis net per šventes nesakė, kad myli. Neslėpė, kad mes neturim bendros ateities. Labai skaudėjo man. Skyrėmės, taikėmės, aiškinomės, bet man vis pritrūkdavo ryžto galutinai viską pabaigti, nes mylėjau. O jis mane taip ir kankino. Dabar vėl išvijau jį ir pasakiau, kad nenoriu matyti. Nežinau, ar užteks stiprybės vėl nepasikviest atgal, bet aš labai stengsiuos... Beje, įdomiai gyvenimas sutvarkytas: vos tik pasakiau, kad skiriamės, per savaitę atsirado du nauji mano gerbėjai :) Tai gal bus lengviau, jei su kuriuo nors kažkas išeis ir nereiks vienai šaltų rudens vakarų leisti.

nauji gerbejai,naujos problemos...kuo maziau pazysti zmogu to labiau jis traukia ir idomus,pazinus daugiau...veliau kartosis tos pacios bedos tik kitokiu pavidalu...dauguma atsakymu yra Mumyse;)

labai sunku pasirinkti zmogu pagal savo vertybes, poreikius ir pan. jo nepazistant. juk nevaiksto jie su asmenybes aprasu po kaklu. todel ieskoti - vienintele galimybe rasti.