Meilė per atstumą

O jei neturi pinigu vazineti, ka tada daryti? Jei myli nera problema, tu gal ji myli o jis gal mylisi kai taves nera ir t.t. Bet esme neprivazinesi jei pvz klp-vln.

Man panasi situacija, t.y. pajutome dideli potrauki vienas kitam, labai patikome, taciau jau is kart zinojau, kad atstumas viska nuzudys. Dabar jauciuosi kvailai, nes nezinau ar dar galiu tiketis kazko, ar ne....

Trejus metus turejau artimną draugą, gyvenantį už tūkstančių kilometrų, kad ir kaip susiklostė likimas - likome labai gerais draugais.

:))))

Kartu esame jau beveik metai. Per visa ta laika, tekdavo keliauti abiems pakankamai daug ir pakankamai daznai. Bet keliones uzimdavo po 2 savaites, tiesa, viena karta buvo menuo. Tai tos keliones labai daug nervu atima - nezinomybe, artumo trukumas ir t.t. Ir grizus vel reikedavo laiko, nes bendravimas visai nebe toks kaip pries isvykstant. Dabar 2 menesius esam skirtinguose valstybese, dar tiek pat laiko reikes laukti. Nervina tas laukimas - nieko gero neduoda.

kol mes gyvenom atskirai, mylejo viens kita be proto, o kai pradejom kartu- paaiskejo, kad nieko nesigauna.

turejau rysi per atstuma...ir niekur tas nenuvede....Is tikro tas prasminga tik tuomet, jei yra bendras tikslas ir tikejimas, jog busite kartu, bet tam tikrais tarpsniais. Jei abu tas tenkina ir zmones jauciasi einantys per gyvenima kartu net ir gyvendami didziaja dali atskirai, kodel ne....yra istorijoj tokiu pavyzdziu.Tik faktas tas, kad tikra bendryste ir istikimybe ir bendra kelia sukurt ir issaugot per atstuma yra zymiai sunkiau, manyciau...

teko patirti meile per atstuma...as lietuvoj jis uzsieni ir negana to jis dar ir lietuviu kalbos nemoka visai ir angliskai gerai nesneka(taip kaip as),bet meilei neisakysi vis del to,kaip mylejom taip ir mylim vienas kita,bendraujam telefonu,internetu,as pas ji vaziuoju...todel mano manymu jaj myli atstumas ne kliutis yra

Vienus atstumas priverčia dar labiau pamilti vienas kitą, na o kitiems - pakiša koją ir atšaldo jausmus kad ir kaip bebūtų skaudu... Lygiosios jei ką

Per atstumą įmanoma draugystė. Meilei reikia artumo, kad brangų žmogų galėtum paliesti, jausti - ne telefonu, ne Skype ir ne tik per šventes ar kas antrą savaitgalį. Būna laikinų išsiskyrimų, bet abu žino, kad tai laikina ir išlaukia. Būna meilė ir per atstumą, bet jeigu bendra ateitis planuojama, tačiau jokių veiksmų nedaroma, vadinasi, kažkuris vienas iš partnerių žaidžia, o kitas apie tai nenutuokia. Va tokia meilė - pasmerkta.
O draugauti taip galima ir visą gyvenimą, pradžioj dviems, paskui - šeimomis:)