Bet siaip manau vyras pries moteri ranka pakelia tik kai nebegali pakesti jos psichologinio teroro...
Ir net gi tada ne visada puola mustis, vieni vyrai pradeda gerti, kiti daug dirbti, treti musti zmona, ketvirti susiranda meiluze ar dar blogiau virve ant kaklo ir...ir tt. Va tokie tie vyrai blogiukai. Visi mato tik ledkalnio virsune, bet nemato kas paslepta po vandeniu.
Vyro veikla orientuota i isore (darba,visuomenine seimos padeti), moters i vidu (seima, namai, psichologinis seimos klimatas), kol to nesuprasim tol kentesim vieni nuo kitu.
Aš visiškai nepateisinu smurto šeimoje, bet va šitame komentare yra daug teisybės.
Tiksliau - sakyčiau, kad viena vyro smurto priežasčių šeimoje - moters psichologinis teroras. Yra tekę matyti, girdėti, kaip moteris viešai tiesiog provokuoja vyrą konfliktui, kabinėjasi, priekabiauja, žemina, o paskui jam pakėjus ranką, jau niekas nebesiaiškina priežasčių, visi mato tik pasekmę - nevidonas vyras sumušė žmoną. Žmona lieka tik nuskriaustoji. Visi gaili jos, kalčiausias lieka jis. Kodėl taip atsitiko - niekam neįdomu.
Vyrai dažnai kaupia nuoskaudas viduje, pradedant neįvertinumu darbe, po to, kad moteris viršininkė baigia ant galvos užsilipti ir baigiant, kad uošvienė nurodinėja ką darže sodinti.
Ir jeigu dar į tą visą grandinę įsiterpia žmona, kuri vietoje palaikymo pradeda nurodinėti jam kaip generolas armijai, tada būna, kad nervai ir nebelaiko...
Na, taip, kiekviena situacija unikali. Ir prieš skelbiant verdiktą reiktų pamąstyti, kas čia smurtautojas. Veikiausiai abu. Klausimas kitas - jei iki to prieita, ką tie du žmonės dar veikia po vienu stogu?