Dėl ko dažniausiai pykstatės? Kaip elgiatės susipykę?

Siaip smalsumas - kaip dazniausiai elgiates, kai poroje kyla kivircas? Tylite, barates, aiskinates santykius iki ryto?

As elgiuosi labai jau moteriskai - stengiuosi viska aptarti, isklausineti, kas blogai, issiaiskinti. Kaip kvaila bebutu, kartais tai tik dar labiau suerzina antraja puse.

As pastaruoju metu, tiesa sakant, nelabai ir turiu su kuo pyktis, o su savim, kazkaip neidomu.... :D

As tai visada sakiau jog su savim pyktis yra idomiausia :D.
Cia i tavo Tera darza metu ;P

Visada stengiuosi apie viską su savo draugu kalbėtis. Net ir apie mažus niuansus, dėl kurių jaučiuosi negerai. Tiesiog tada nesusikaupia pagrindo dideliems kivirčams ir santykių aiškinimuisi per naktis. Šiaip mano draugas buvo gana uždaro būdo, kai pradėjome bendrauti, bet pamažu ir jis suprato, kad geriau jau kalbėtis, nei po to išgyventi santykių audras.

Idomiai cia, o man kazkaip su savim labiau idomiau gincytis negu su drauge :) vistiek ji nieko nesupranta ;/

Oho! neblogas poziuris i drauge.... :P

Pykstames del mano vyro pernelyg didelio demesio darbui...gal ir kvaila, bet nervina...

Dazniausiai pykstames del vaiku auklejimo-jei galetu,namie butu kaip armijoje.dar del to,kad pastoviai catina su kitom moterim(gana imtymiai),kad niekada neprisimena nei mano nei vaiku gimtadieniu.Jis pyksta,kad man truksta veiklumo.Pagal ji yra tik 2 nuomones-jo ir neteisinga.

Aš, kai supykstu, elgiuosi tipiškai moteriškai - tyliu užsiraukusi... Kai jis klausia, kas man, sakau, kad nieko ir tikiuosi, kad pats susipras :))))