Atsiprasymas butinas, jeigu norima palaikyti gerus santykius. Atsiprasymai buna formalus ir nuosirdus. kalbesiu tik apie antraji, nes formalus atsiprasymas artimuose santykiuose nieko nereiskia. Greiciau jau gali izeisti.
Atsiprasyti yra sunku, nes pirmiausia tas, kuris atsipraso turi prisiimti atsakomybe, uz tai ka padare arba uz pasekmes, kurias sukele jo neveikimas. Formuluote "Atsiprasau už viska" tikrai netikusi. Tai formalu. Nuosirdu: Atsprasau, kad tau melavau del to ir t.t.. Paaiskinimas , kodel taip pasielge, irgi nekenktu.
Kitas zingsnis - zalos atlyginimas.
Ar nuosirdziai atsiprases galite tiketis, kad jusu nuodemes bus pamirstos? manau, kad ne. Atleidimas - tai greiciau kito zmogaus susitaikymas su tuo, kas ivyko ir nekersijimas. Santykiai, jeigu kalte labai didele, niekada bebebus tokie pat, kaip iki ivykio. Gali buti blogesni, geresni, gali is viso ju nebuti.
Atsiprasymas neatleidzia nuo kaltes ir teisingumo.
Tai kam tada is viso atsiprasineti? Del to, kad jus bent gerbtu.