Gera knyga

kiekviena tauta turi jai budingus bruozus, kurie priklauso nuo geografines salies padeties.
gyvenantis labiau i siaure neturi kada gulet po medziu ir malt liezuviu, nes reikia judeti, dirbti, kaupti atsargas saltam sezonui. Pas mus viskas paprasta, aisku ir senai sudeliota i lentynas. Pietieciams sitas stresas nebudingas, nes maisto galima prasimanyt beveik kiaurus metus, o be to jie yra apdovanoti nuostabiai ivairaus grozio gamta. Lygiai tas pats literaturoje. Atsiverciam vokiecius, rusus, norvegus: aprasymas vienas, aprasymas kitas, ir pagrinde turini sudaro veiksmas (fizinis, dvasinis, bet veiksmas). Atsiverciam indus: pirmi trys puslapiai - gelytes ant palanges aprasymas, kiti 3 puslapiai - kaip karves per kelia vaiksto, kiemo vaiku aprasymas - dar 10 psl. ir knygos skaitymas baigiasi rusisku posakiu: "ne pomniu tot moment s kotorogo ne pomniu".

Ką tik perskaičiau D. Jazukevičiūtės "Juodas kvadratas". Apie moters siekį atrasti save, santykius su mylimu žmogumi,netektį, neviltį ir atradimus. Paprasta, nedidelė nuoširdi knyga su "dideliu" turiniu, lengvai skaitoma, bet ilgai man išliksianti.

Labai nebloga knyga "Mano sesers globejas". Galbut jau daug kas filma mate, taciau knygos istorija gerokai kitokia - idomesne! Na gal tik pasakojimo stilius sausokas. Toks publicistinis. Bet siaip tikrai nebloga knyga.

John Irving.

Viską ką lietuviškai išleido, esu perskaitęs. Knygos ohoho... galima vaflius slėgti, bet įtraukiantis, intriguojantis stilius. "Sidro namų taisyklės" yra ir ekranizuota. Tik vis pamirštu peržiūrėt...

Silva Rerum.
Naujas zvilgsnis i Vilniaus istorija. Neerzinantis demesys detalems, turtingas zodynas.
Skaniai parasyta.

man liko tik "Cirko sunus", bet kazkaip rankos "nedaeina". Ekranizuotos 3 (bent tiek macius), ir sakyciau perteiktas tik rezisieriu poziuris i knygas, zodziu knygas skaityti geriau

Man gera knyga yra E.A. Po "Raudonosios mirties kaukė", tik jai reikia atitinkamos nuotaikos, nes tuos apsakymus galima lengvai palaikyti kliedesiais:). Labai patiko H. Wassmo trilogija apie Diną. Irvingu nusivyliau, nes knygos praktiškai vienodos, geriausia man liko pati pirmoji skaityta - "Pasaulis pagal Garpą". Labai gera ir rimta knyga, kuri nagrinėja moters psichologija - "Bėgančios su vilkais", C. P. Estes, ją reikia skaityti ne vieną kartą, kaskart atrasit kažką naujo.
Pačios geriausios rusų autorių knygos iš tų , kurias teko skaityti, tai amžinoji klasika - Ilfo ir Petrovo "12 kėdžių", "Aukso veršis", M.Bulgakovo "Šuns širdis" ir "Meistras ir Margarita", B. Pasternako "Daktaras Živago". Gero humoro kupina J. Hašeko knyga apie kareivio Šveiko nuotykius. Dabar bandau sudoroti G. Markeso "Šimtas metų vienatvės", bet kažko užstrigau, padėjau į šalį ir nenoriu skaityti toliau. Teisybė, kad kiekvienai knygai savas laikas.

Na, visiškai sutinku, kad knygas skaityti įdomiau, nes filme, žiūrovui jau yra primetama knygos aplinka, personažai ir t.t. viskas taip, kaip tai matė ar įsivaizdavo režisūra. O skaitydamas, skaitytojas herojų portretus, aplinką susikuria pats. Ir kartais labai neįdomu būna, kai perskaičius knygą, kuri padarė stiprų įspūdį, pamatytas filmas jau kur kas nebeatrodo toks kokio tikėtasi... ir nublanksta.

Jau tur būt septyni metai, kai vienas mano mėgiamiausių autorių yra uzbekas M.S. Narbekovas. Jo "Kvailio patirtis..."(M. C. Норбеков, "Опыт дурака, или Ключ к прозрению") geriausias vaistas, kai tenka susidurti su protingųjų kvailystėmis. Rekomenduoju paskaityti šią ar kurią kitą jo knygą kai atsibos klausytis kasdieninių gąsdinimų krize ir pandemijomis. Gerą juoko terapiją garantuoju Knygynuose nelabai rasit, nebent Atma Littera jau gavo sutikimą pakartotiniam leidimui Kvailio patirties. Rusų kalba knygas galima atsisiųsti

pritariu nusivylusiems Irvingu.issikvepe zmogus.ypac tai matyti knygoje<>.gailiuosi ja isigijus.is normaliu zmoniu santykiu gvildenimo jis metesi i homseksualius...vargsas.ir dar prisiekineja,kad tai is jo biografijos.reikia gi kqzkaip susirinkt auditorija...