Šuo ir kūdikis namuose

Laukiuosi vaikelio ir auginu namuose vokiečių aviganį. Geras šuo, paklusnus, jau 5 metai pas mus. Bet ar galima jį laikyti vienuose namuose su mažu vaiku? Ar nepavojinga? Šuo juk didelis, dantys kaip vilko... Tiek istorijų esu skaičiusi kaip šunys mažus vaikus sudrasko, nieko blogo nenorėdami.
Ką jūs darytumėte? Ar iškraustytumėte šunį iš namų?

ka galiu pasakyti, pats nuo vaikystes augau su šunim ir vienas iš ju buvo bokseris, tai nesudraske :) ant roguciu labiau mekdavo tampyt:), o jei rimtai tai kiti šunys bent jau dauguma prie vaiko elgiasi labai atsargiai, o akys kaip pas angela, o jei matysit nors kiek agresijos tai šveiskit iš namu. Beje vaikai augantys su šunimis atsparesni ligoms, nes daugiau bakteriju ir imunitetas del to stipresnis.

Manau, tinkamai pristačius šuniui kūdikį problemų kilti neturėtų. Supermamų forumas sukaupęs ištisą lobyną ta tema, gali paskaityt.

Baisiai tą šunį myliu, bet dėl vaiko dar labiau bijau. Manau, kad vis tik važiuos mūsų augintinis į kaimą pas gimines gyventi :(

tiesiog nereikia palikti jų dviese vienam kambary, kol vaikas kūdikis. O vaikui augti su šuniu būtų smagiau, ir pasivaikščiot visi kartu galėtumėt eiti. Tikrai labai rekomenduoju pasidomėti plačiau kur nurodžiau ir neskubėti atsisakyti šuns.

Isaukletas ir normalios psichikos suo (ne koviniu veisliu) nera gresmingas ar pavijingas vaikui! Taciau auksine taisykle - suo ir vaikas nepaliekami vieni! Kodel? Todel kad dvieju "vaiku" nepalieka nieks vienu:))))
Drauges suo isgelbejo kudikio gyvybe (vieno is dvinuku). Nakti vaikui sutriko kvepavimas, suo (miegojes prie loveles) pradejo isteriskai loti! Ir nemanau kad cia vienintelis atvejas.

ir laukiantis, ir gimus vaikui namie buvo šuo. tiesa, ne toks didelis kaip aviganis, bet ir ne toks protingas

problemų nebuvo jokių- jau grįžus iš ligoninės šuniui davėm apuostyt, "patikrint" vaiką, kad susipažintų. kaip ir minėta, nepalikdavom jų vienų.
ir vienas smagus pastebėjimas iš mano patirties- iki vaiko šuo gana aršiai gindavo savo "žaislus". mažei pradėjus savarankiškai judėt, šuo buv gyvas žaislas- ir atsisėsdavo ant jo, ir pirštus į ausis kišo, ir akis "tikrino", ir maistą bandė iš ėdančio atimt. nebuvo nei vieno karto, kad šuo pradėtų reikšt agresiją. nors niekas nemokė (neauklėtas jis visiškai), niekad nekando- tiesiog apžiodavo rankutę, kad vaikas suprastų, jog lįsti negalima

jei jūs saviškį nors kiek mokinot, tikrai siūlau neskriaust šuns ir neištremt. tiesiog šiek tiek atsargumo pradžioj, kol viskas stos į savo vėžes, ir viskas o paskui tik džiaugsitės, kad vaikas turi ir sargą, ir draugą

Mes turime dideli bulmastifo veisles suni,bet sie sunys lb myli vaikus net yra praminti vaiku auklemis

Sveiki visi,
Norėčiau paprašyti kai nueitumėte i šią nuoroda ir pažiūrėtumėte į šį miela haskio rūšies šuniuka ir paspaustumėte like.
Nepamirškite ir pasidalinti šią nuorodą ir su draugais. )
Ačiū jums )
http://www.facebook.com/photo.php?fbid= ... =1&theater