Ilgai cia nebuvau, neturejau progos prisijungti ir parasyti. Per prabegusi laika uzbaigiau vienus santykius (ilgus) ir susipazinau su nauja mergina, suprantu, nepradesiu nei seiletis nei verkslenti apie tai, kaip man nenusiseke santykiai su ja. Kodel taip buvo jau numanau. Bet esme viena, kol paauglys buvau aplink girdejau tik kalbas, jog vyrai kiaules, jog jie neverti buti mylimi ir pan., bet kuo toliau, tuo labiau esu isitikines, jog merginos tik manipuliuoja ir yra veidmaines. Gerai, gal tai ir vel mano isizeidusio kalbos, bet nepykstu ant nieko, neisejo vel but kartu - gerai, bet ir savo kailiu ta patiriu ir draugai kalba ta pati, kad moterys tiesiog bejausmes butybes. Zinoma, tuoj puls poniutes ginti savo padermes, bet noreciau vyru atsakymu. Kaip elgtis. Atiduodi visa savo sirdi, visa savo demesi, rupesti ir viska, kas imanoma, o gauni atgal tik sexa ir reta pasimatyma. Nezinau, nejau man taip visa laika nesiseks meileje ir nerasiu savo zmogaus? Ka as blogai darau?
Ko as noreciau, tai merginos/moters atviras pasakymas kas manyje blogai, jog neitikau. Ta suzinojes, bandyciau keisti, o dabar apatiski santykiai tiesiog skaudina. Dabar pradedu suprasti, kodel vyrai paturi ir meta jas..