Bendras gyvenimas kartu

Kodėl vyrai nenori gyventi kartu ? ta prasme neskuba ? na po 4 metų buvimo kartu dar nieko negalvoja apie bendrą gyvenimą ? ką tai gali reikšti ? baimę ? netvirtus jausmus ? dar norą sutikti geresnę ? Ar jus baugina gyvenimas kartu su mergina ? kodėl yra du tipai , vieni jau po pusmečio metasi skudurus ir gyvena kartu , o tuo tarpu kiti ištisus metus dvejoja , susitikinėti viskas ok , bet gyventi kartu nenorima .... kiek gali tęstis santykiai negyvenant kartu ? ar tokie santykiai gali būti pilnaverčiai ? gal net tvirtesni už tų kurie skubėjo gyventi kartu ? Kuo jums skiriasi bendras gyvenimas nuo draugavimo/susitikinėjimų ?

Na, ne visi troksta tos bendros buities, t.y. siltas maistas ir reguliarus seksas jiems nera pakankmai didelis atsktinas apsigyvent kartu. Kiti nemegsta didesniu isipareigojimu ir nori visada po ranka turet galimybe pasakyt "aciu ir viso gero". O buitis ta galimybe atima, nes atsiranda bendra nuoma ar lizingas, bendri daiktai, kasdieniai iprociai but su kazkuom.

Na viena yra skubejimas gyventi kartu, ir kitas net nesvarstymas apie gyvenima kartu po 4 metu draugystes po tiek laiko kazkaip manu vienaip ar kitaip jau reiktu susimastyti apie rimtesnius santykius, aisku nebent ta draugyste nuo 16-20 tai 20 gal dar ir nera kur nuskubeti O siaip visokiu zmoniu yra, vieni tiesiog lengviau linke ismeginti bendra gyvenima kiti maziau ir nieko cia nepadarysi.

Rimtas vyras tikriausiai neskubės gyventi kartu dėl tokios priežasties:
Tai pragyvenimas - visgi jei gyvenat su tėvais atskirai, o ne kartu be tėvų - pragyvenimas yra daug lengvesnis, nei tarkim dviese be tėvų. Gal jis ir norėtų, bet jis realiai galvoja, kad tai paprasčiausiai bus per sunku.
Iš šios priežasties gaunasi ir kitos priežastys - tarkim žmogus neturi gerai apmokamo darbo, jis dar nebaigęs mokslų ir panašiai.
Aišku gali būti ir kitų priežasčių - įsipareigojimų vengimas arba tiesiog(be jokios konkrečios priežasties) negalvojimas apie tokius dalykus.
Bendrai tai priežasčių daug gali būti - kelias įvardinau aukščiau

man 17m ir mano vaikinas su kuriuo as jau ilgiau nei metai draugauju nori kartu su manimi gyventi. jam tai be galo svarbu, o as nzn ka daryti.. jauciuosi be galo pasimetusi.. issiskirt su juo nenoriu, bet gyvenimo kartu atsisakymas jam butu lyg issiskyrimo zenklas.. jis man labai geras, bet bijau kai kitoje mokykloje sulauxiu demesio iskitu vaikinu jis gali pradet pavyduliauti... o mano charakteris choleriskas... net nezinau kaip cia padarius. gal galit patart?

Pasišnekėk su juo Paprastai argumentais tokiais kaip ar bus iš ko gyventi(tau 17 dabar tai tikriausiai dar mokaisi, o jis turbūt nelabai turi kažkokių didesnių įplaukų?) Paklausk kodėl jis taip nori gyventi su tavimi? Tikėtina, kad jis paprasčiausiai nori pabėgti nuo tėvų - tai vėl nėra gera išeitis. Reikia kaip sakant racionaliais argumentais šnekėti, o ne emocijom(kaip supratau - metų jam irgi nelabai ką daugiau nei tau - tai ir gerai apmokamo darbo(jei išvis turi darbą) jis neturi).