Svečias: kai as ji pamaciau,pastebejau beproto grazes akis,todel nusprendziau net neziureti i jo puse...=)bet gavosi taip,kd pats pradejo paskui lakstyti,kur as ten atbegdavo ir jis,visada ateidavo ir stovedavo su manimi,kalbedavo,man net keista budavo is kur tiek istvermes pas ji.as jo vengdavau ir jis tai mate,bet vistiek atkaklei manes sieke,jis grazus,draugiskas,protingas ir kaip as galejau jam atsakyti...nieko tarp musu rimto nebuvo,buciavomes ir tai tik karta,po bucinio visai juo susizavejau,gyvenime nebuvo taip gera buciuotis,jauciau,kad ir jam taip pat,bet as pries ta drauge jam nulis,as jauciu,kd tie santikei tikrai suteiks man tik skausmo...gal as klystu,kodel sakai,kd ir manes nemyletu?zinai mano nuojauta sako,kd jis taipat manes tjp lengvai nepamirs,kad jis galvoja apie mane,nu tikrai jauciu ir kai pagalvojiu,kd pati taip bandau save itikint ir,kd tikr nieko jam nereiskiu,pati savimi netikiu=)
paklausk Zygfrido nuomones jis tau patars kaip reikiant siuo klausimu