Sveiki ,
Tikiuosi i šia skiltį pataikiau , tad tiesiog išsipasakoksiu .
Net nežinau nuo ko pradėti ištikro, vienu žodžiu esu 22m žmogelis kuris , nei karto neturėjęs merginos ir labai žalias tokiuose reikaluose . Visko bėda turbūt bus mokykla , 7klasėj atsitiko, kas atstiko ir poto tiesiog nelabai kas mane mėgo , visaip juokėsi ,šaipėsi ir panašiai. Buvo siulymų keisti mokyklą ir panašiai, bet atsisakiau ir pabaigiau 12 klasių mokykloje kuria lankiau nuo pirmos klasės. Kadangi draugų nelabai buvo , gavęs kompiuterį pasinėriau į jį tapau uždaresnis , mokslai irgi nukentėjo ir t.t Aišku po mokylos banždiau studijuoti ir dirbti nelabai gavosi , sveikata neleido ,tad mokslus mečiau likau dirbti. Na ir jau turbūt susitaikiau , kad liksiu paparstas dabrininkas savo gyvenimėlyje, aišku svajoniu turiu kad pabaigt aukštajį , bet nežinau nežinau .
Nu čia tiek prirašiau , turbut niekam net ir neįdomu bus , bet tai ar tikrai jau nera šansų man susirasti antrąją pusę, juk turėtu būti ir panašaus likimo merginų (kuriom irgi ne viskas susiklostė kaip norėjo ir nusivylė gyvenimėliu). Aišku seniau galvojau , nereiks man tu merginų bus gerai ir vienam, bet žiūriu visai nesmagu kai nėra artimo žmogaus (neskaitant tevu, sesers). Juk 2 nusivylę žmonės manau surastų bendrą kalbą, tikslą. Ar čia tik drambliuko svajonės .
Bėda tame , kad tikrai neįsivaizduoju kaip reiktų , bednrauti su mergina . Reikia kažkaip prasilaužti man šiuo klausimų , bet neįsivaizduoju kaip ). Ką dar čia parašius , nemanau kad esu baisus, ar koks visiskšai nevykėlis, tiesiog kuklus,tylesnis,dauguma atveju bijau rizikuoti ir tiek.
Na tikiuosi suprantamai čia išdėsčiau savo istoriją , tikiuosi nepulsit labai juoktis šieptis įžeidinėt, o patarsit ką nors žmogiško ir normalaus kaip tokioje situacijoje elgtis.