Prieš 3 mėnesius išsiskyriau su vaikinu. Meilė buvo neapsakomai didelė. Viskas buvo taaip gražu!.. Tačiau atsitiko taip, kad turėjau visai vasarai išvažiuoti, o paskutinėmis dienomis prieš grįžimą aš jį palikau (matyt protas užtemo..) Visą tą laiką labai kankinausi. Jis stengėsi palaikyti su manimi ryšius, skambindavo ir sakydavo kaip mane myli, kad nori būti kartu ir pan. Aš jam atsakydavau tuo pačiu, nes taip pat to norėjau, tačiau visą laiką bijojau (vis tik juk jau tiek iškentėjau), mąstydavau ar verta ir panašiai.. Prieš savaitę susitikom ir abu supratom: nebėra apie ką kalbėtis. Atrodė tarsi visos temos būtų išsemtos, lyg viskas jau pasakyta.. Pakalbėjom praktiškai apie orą ir vėl išsiskyrėm kas sau. Po to vakaro jis sakė, kad myli mane, bet vargu ar mums dar kas nors išeis..
Nebežinau ką daryti. Jis man tarsi kokia manija.. Aš negaliu galvoti apie nieką kitą, tik apie jį. Pradėjo kankinti nemiga, kasnakt verkiu, nes jau ir pati nebesupranti savęs..
Aš noriu jo.. Man reikia jo.. Ką daryti??
