Vienuole

Nei juoktis, nei verkt - susipazinau su mergina, labai susidraugavom, bet paaiskejo, kad ji ruosiasi tapti vienuole. Kaip man ja atkalbeti? Zinau, kad tai mano zmogus!

O tarp jusu uzsimezgusi tik paprasta draugyste, ar ir kazkas daugiau? Gal deretu pirma issiaiskinti, jos jausmus jums, po to galvoti, ar verta kazka daryti..

Na cia tai jau tikrai-nei juoktis,nei verkt....

Zinoma, kad bandyk atkalbet - spes ji i ta vienuolyna ..

aš manau, kad neverta atšaukti jos ryžto. Nebent ji turi jums aistringų jausmų, o jei ne gi ir ne vienuolės neatkalbėtum.

patvarkyk ja kaip reikalas, kad tokios durnos mintys is galvos islektu

turesi daug pastangu idet,kad ikalbet.....

Tiek vaikinai, tiek merginos, pabuvę vienuolyne, o paskui išėję, jei taip apsisprendžia iki galutinių įžadų (t.y. išeina teisėtai, nelaužydami priesaikos ir todėl nelydimi sąžinės graužaties) paprastai vėliau būna labai geri šeimos tėvai ir motinos, nes vienuolyne yra ugdomi, išmoksta dalintis, įsipareigoti, atsižvelgti į kitą, išmoksta atsižadėti malonumų ir patogumų vien sau - taigi pramoksta brandžios meilės.
Nereikia žmogaus stabdyti ar perkalbinėti, nes jis pats renkasi savo kelią. Galbūt šią akimirką ir klysta, bet vienuolyne todėl ir yra keletas metų laikiniems įžadams, kad asmuo gerai ištirtų, ar tai tikrai jo kelias. Kai laikinas įžadas pasibaigia, asmuo būna laisvas jį atnaujinti arba ne.
Jei per tuos metus iki galutinių įžadų savo ištikima draugyste, pagarba, švelnumu, meile sugebėsi parodyti, kad jos kelias yra su tavimi, tai galbūt - tik galbūt - pasiseks tau laimėti gerą žmoną visam gyvenimui. Vienuolyne praleistas laikas jos tikrai nesugadins, tik pagerins.