jusu dazniausi nusivilimai 1 susitikimo metu

Jei ir tenka nusivilti, tai reiktų kaltinti tik save. Nes įsivaizduoju virtualų vyriški ne tokiu koks jis galbūt yra.

pirmas susitikimas (bent jau man) visada būna nuviliantis, nes dažniausiai abu pasimatymo dalyviai kažką iš savęs laužia, todėl viskas būna dirbtina ir perspausta (paradinė apranga, intelektualios temos... ). apie chemines reakcijas visai patyliu taip, pasitaiko atvejų, kai tenka nurašyti jau net ir per pirmą pasimatymą (dėl itin nepatrauklios išvaizdos ar, kaip jau buvo minėta, dėl kvapo) - bet čia jau ne aš, bet pati Motulė Gamta leidžia suprasti, kad su šiuo žmogum nieko neišeis

Visada reikia tiketis trupuciuka prastesnio vaizdelio negu, vaizduote nupaiso, isivaizduojame grazuoli, idealu, mandagu, geru manieru o ateina, paprastas vyrukas, dar ziurek jei mergina patiko ir drasos nelieka, arba buna ir atvirksciai taip ir nelieka to internetino saunuolio... nezinau kodel, bet vyrai nuotraukytese atrodo geriau ir ugio ten turi daugiau o gyvai vazdelis prasteja, as net neabejoju, kad ir su moterimis tas pats atsitinka

Ot dėl to ir nereikia prie skypo sėdėti-radai tinkamą-iškart į pasimatymą. Taip nebus iliuzijų. Ir laikas susitaupo, ir energija...

nedaug susitikimų turėjau, tačiau nebuvo nei vieno nusivilimo. Ėjau tiesiog susitikti , pabendrauti su žmogumi. Visi vyrukai buvo beveik tokie, kokiais save apibūdino(išvaizda), nes nebuvau mačiusi nuotraukų. Maloniai praleidom laiką prie kavos puodelio, radom bendrų temų, su kai kuo bendraujam karts nuo karto ir dabar. Nei vienas anksčiau nebuvo aiškiai išsakęs kuo užsiima, tik iš rašymo manieros, gramatinių klaidų nebuvimo, rišlios kalbos, dalykų, kuriais domisi, buvo galima buvo suprasti apie žmogaus išsilavinimą, akiratį, kultūrą. Buvo lengva. Tačiau gaila, kad nebuvo jokios tarpusavio traukos, nesuvirpėjo nieks širdy. Išskyrus du atvejus, deja, jie prisipažino esantys formaliai užimti, bet to man pakako, kad nevystyti artimesnės draugystės.

Na, nusivylimu pavadinčiau tai, kad neatsiranda tos "chemijos". Aš iš esmės taip pat sutikau gana malonius, draugiškus žmones, bet traukos niekam taip ir nepajutau, išskyrus vienam vyrukui, kuris, kaip čia kažkas jau ir rašė, pasirodė, kad yra įsipareigojęs...Taigi tas ryšys niekur nevedė.
Taigi ir mąstau apie internetines pažintis -jos iškreipia pažinties esmę. Juk pažinties pradžioj turėtų būti susižavėjimas pamačius, susipažinus, o paskui jau visa kita.
O kai viskas prasideda nuo kito galo -pokalbiai, o tik po to pažintis, pasirodo, kad fzinės -cheminės traukos nėra...Va, dėl to ir visi pagrindiniai nusivylimai.
Nors tai tikrai netrukdo susirasti draugų, bet mylimo žmogaus, manau, taip neišeina sutikti.

[quote="Kaikada"] išskyrus vienam vyrukui, kuris, kaip čia kažkas jau ir rašė, pasirodė, kad yra įsipareigojęs...Taigi tas ryšys niekur nevedė.
quote]
Apie ką čia kalba vyksta?

nu tai palauk, turek kantrybes,is pirmo karto niekam nepavyksta, kiti ir pusmeti cia prasedi kol susiranda

Na, gal asmeniškumai ne taip jau svarbu .
Norėjau pasakyti, kad susirasti žmogų internetu ir jį pamilti beveik neįmanoma. Nes realiai susipažindami vyras ir moteris pirmiausiai pajunta tam tikrą trauką, o jau po to viskas vystosi arba išblėsta. Tuo tarpu susipažinimas čia tarsi mėtymas į taikinį, kai tikimybė pataikyti gal 1 procentas. Ir ne laike esmė, o tiesiog atsitiktinume. Galima pataikyti iš pirmo - antro karto, o galima nepataikyti ir iš tūkstantojo. Beje, pusmetis -juokingai trumpas laiko tarpas.Jei pavyktų per 5 metus, sakyčiau, kad labai pasisekė. Čia tas pats kaip išlošti loterijoje -tikimybė yra, bet be galo menka -jei esi iš tų laimingųjų, kuriems sekasi, įmanoma, jei ne -beviltiška.

Galima ir internetu susirasti ir pamilti, susitikus po savaites kartu gyventi, po keliu menesiu jau apie vestuves galvoti. Tik reikia TA susitikti