Tarp mūsų beveik 20 metų skirtumas...

Man tas pats buvo. Kai norejau kur nors vaziuoti, ar nueiti, likdavome namie. Is pradziu patiko jo globa. Paskui uzknsdavo seniokiskas bambejimas. Nebuvo dar toks visai senas , bet as jauciausi kitos kartos zmogumi. Muzika kita, supratimas apie rubus kitas......... Ilgainiui pradejau galvoti,negi visa gyvenima taip gyvensiu? Isiskyreme. Keista, nors atrode ji mylejau, bet pasijutau tokia laiminga ir issilaisvinusi... Nenoreciau vyresnio nei 5 metai. Ir jaunesnio .

Ir man panasiai. Vyras atrode jaunatviskas ir pasitempes gal pora metu. O po to - langu neatidaryk, nes skersvejis perpus. Tase saugok, nes visur vagys. Kam batai ant kulnu, nes senatveje kojas skaudes. O gal nori jaunesni suvilioti? I kurorta nevaziuoja, nes saules bijo. I gimines balius irgi, nes vaikai triuksma kelia, galva kvarsina. To nevalgyk, nes vidurius pucia, ano negalima, nes remuo es. Amzinas pyktis ar pavydas jaunesniems vyrams, kad jie siokie, tokie ar anokie. Visas gyvenimas jam maistas ir televizorius, ir dar tokie seni jo draugai. Kai kalba, tai net nesuprantu apie ka, mano laikais tokiu dalyku net nebuvo. Jauciausi pasenusi pati 15 metu ne maziau. Viskas, issiskyriau ir dabar tokia laiminga, tokia laisva, na nera zodziu. Tik savo gyvenimo gaila.

Kazkaip stipriai i vienus vartus...
Skaitydamas temos pradzia dar pamaniau, kad dauguma anoniminiu moteriskos gimines 'sveciu' (kurioms, itariu, 40+) tiesiog lieja pykti ant jaunesniu, i kurias visdelto subrendusiu vyru zvilgsniai krypsta.
Bet paskutiniai pasisakymai- jau asmenine patirtis. Ir po galais, manau, tame laaabai daug teisybes.
Bet tikekim, buna ir graziu isimciu
Ir ne tik tikekim- pazistamu tarpe turiu graziu pavyzdziu, kai pora su 15 metu amziaus skirtumu kartu nugyvena gyvenima (namu be dumu nebuna, zinoma).
O del 'slaugymo', brangiosios, nespjaukit i sulini, tiek visokios velniavos musu XXI amziuje, nezinia, kuriam is musu, nepriklausomai nuo metu, tos slaugos gali pirmam prireikti...
Ir dar. Mes kazkodel per daug skiriam minciu praeiciai ir pe daug baiminames kas bus (ar nebus) kazkada ateity. O mintys turi neabejotina savybe materializuotis. Gyvenimas vyksta cia ir dabar, ir laiko kiekvienam musu skirta ne tiek jau ir daug, nors dauguma manom, kad gyvensim 1000 metu.
O jei dviem laimingais zmonem siam pasaulyje daugiau tai yra paprasciausiai grazu.

Tai dėl to toks bendravimas ir gražios išimtys ir yra išimtys - kad be galo sunku

man ne 40 + 30 + bet kai buvau visai jaunutė - ir tikrai, tie vyresi ir įdomiau kalbėdavo ir galantiškesnio buvo už bendraamžius ir net sugebėdavo pasakyti, kad labai protinga ir subrendusi ne pagal metus esu o ko daugiau tokiam amžiuje reikia?
tik kai dabar pasižiūri po tiek laiko - na ir naivumas gi tas mano buvo.

Visa tai reiškia, tamsta, kad nežinote, kad be sekso dar gali būti meilė ir draugystė, ir daug kitų gražių dalykų tarp jauno ir seno. Jei žmonės dvasingi, draugystė po gero sekso išlieka. Draugystė, išsiskyrus dėl amžiaus, irgi išlieka. Čia, pasirodo, daug mažvaikių, išlepusių mamyčiukų, auksinio jaunimėlio, kuriems visas gyvenimo skonis ir grožybės buvo mamytės į lovytę paduoti, net mergytė seksiukui nupirkta, daug tokių, kurie nėra pajutę gyvenimo gelmės ir jausmų vandenyno, nėra ragavę gyvenimo druskos ir niekada neparagaus - taip ir susens, ir pas kirmeles iškeliaus nieko gero nei supratę, nei patyrę, išgyvenę anei ragavę. Ne vien seksas suriša jauną ir seną, ir ne vien pinigai. Ir negyvenama iki gyvenimo pabaigos kartu dėl amžiaus skirtuno, o draugaujama, išlaikant šilumą ir praėjusių gražių meilės, aistros ir jaunystės, brandos ir išminties metų ilgesį, prisiminimus apie buvusią meilę, jaunystę, papildymą ir gražų seksiuką.

Stereotipas, kad gerokai vyresnis vyras ir kur kas jaunesnė moteris yra blogai, kad tai neamžina, kad tai ne iki gyvenimo pabaigos. O, sakykit, kodėl reikia iki gyvenimo pabaigos? Laikas pakito, pasikeitė epocha ir reikia prisitaikyti „To a World Transformed“(Prie pakitusio pasaulio). Ilgą laiką mes nieko nenorėjome keisti, nors elitas į tai nekreipdavo ypatingo dėmesio ir machai naudojosi jaunutėmis mergaitėmis – atiminėjo joms nekaltybę ir po jos atėmimo atidavinėjo jas prasčiokams. Šiandien yra gausybė mokslinių studijų, kodėl susiklostė tokia seksualinių santykių struktūra ir vaidmenų pasiskirstymas. Mes žinome, kad vyrai yra vizualai, todėl renkasi jaunesnes, sveikesnes moteris; moterys, savo ruožtu yra labiau emocionalios, todėl ieško vyro, turinčio gyvenimiškos patirties ir kapitalo - turto. Nebūtinai materialaus, kartais išminties ir brandaus vyro dvasių lobyno. Kitavertus, vyresnis vyras moteriai gali pasiūlyti stabilumą, saugumą, patikimą meilę ir rūpestį, juk moteris bręsta, sąmoningėja ir darosi atsakinga kur kas greičiau ir anksčiau nei vyrai.

Pažįstu keletą porų, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas, ir jie puikiai gyvena. Man taip nepasisekė. Susipažinau su vaikinu, pradėjome bendrauti, draugauti - visad kliuvo jo senamadiškumas, jausdavausi, kad bendrauju su dėde. O gi pasirodė, kad "jaunikaitis" slėpė savo amžių. Jis buvo už mane 15 metų vyresnis, nors tikrai tiek neduotum ... Pagaliau išsiskyrėm - jaučiuosi išsilaisvinusi...
Ir tai nestereotipai - tai kalba patirtis