Internetu susipažinti?

Matai, Kaikada, gal tai yra nuo požiūrio... Aš, tiesą sakant, visai laiminga tuos pora metų jaučiausi ir ,,be poros''. Čia gal vaikai daugiau nusprendė, kad ,,toks geras daiktas negali būti toks niekam nereikalingas:)" ir surado man šitą svetainę ir liepė (!) registruotis. O aš gal buvau per naivi, kad..... tikėjau savo sėkme.
Dabar, kai jau tiek prisiskaičiau forumo, tai jau nebežinau ar tikėčiau...

Mano vaikai taip pat tiki, tik netiki internetinėmis svetainėmis. Matyt, tame ir problema Labanakt

Ramios nakties.
Ir patikėk - viskas bus gerai:) Taip, kaip ir turi būti.

idomiai nuskambejo. Internetines pazintys nerimta, taciau diskusija sioje erdveje priimama kaip rimta.
Visai nenoriu neigti, kad melo cia gali buti, taciau noriu ji pasverti su melu realybeje.

Kas man patinkdavo virtualioje aplinkoje, tai, kad ji bendraujant, su laiku zmones isnuogina. O tu vis dar lieki kitame laido gale. (cia senos istorijos)

Kazkodel uzkliuvo kaip cia taip gaunasi Ugnele?!

O ką tai turi bendro?
Žmogus negali turėti svajonių?
Ar negali pvz., būti svajonė skambinti ,,Mėnesienos sonatą'' ne iš gaidų, o atmintinai, kad nereiktų jungti centrinio apšvietimo, o tuo metu židinyje besikūrenančios ugnies atšvaitai atsispindėtų blizgančiame instrumento paviršiuje, mirguliuotų ant sienų...?
Jam skambinti...
Nes per darbus ir nuovargį tam visai nebegaliu skirti laiko...

Sia diena tu pikta?! uzsuksiu kita karta.

Nepikta. Bet klausimo tai nuoširdžiai nesupratau...

Dykuma savo paslaptimi tuo ir zavi, kad joje kazkur yra sulinys.

Paslaptis žavi bet kur...
Nelieka paslapties, nelieka ir...?:)