Ar vaikas Jums kliūtis?

Na iš kur tiek agresijos? Iš minčių nuoseklumo panašu, kad tamsta pats iš mokyklos suolo.
Svečias gal kiek ir per griežtai išsireiškė apie moteris su vaikais, bet bendrai su jo mintimis sunku nesutikti.

--svecias--

Moterys, manau, turi kiek perdaug iliuzijų ir tai iššaukia ne kurių vyrų agresiją. Vienas iš paskutiniųjų svečių gal kiek ir per aršiai pasisakė, bet logikos daug pas jį... Na būkim teisingi - jaunesnis vyras tikrai turi teisę norėti ir rinktis moterį/merginą be vaikų. Ir tai natūralu, kad žmogus nori pradėti nuo švaraus lapo ir auginti būtent savo vaikus.... Vyresniame amžiuje jau dauguma žmonių turi vaikų ir nelabai čia kur nuo to bepabėgsi. Ir šiaip - kiekvienam sava laimė ir likimas. Aš pati, pamenu, kai jauna draugavau, tekėjau, na nelabai įsivaizdavau va tokios draugystės su vyru, turinčiu vaikų. Taip jau buvo ir nėra čia ko apsimetinėti. O dabar, kai likau viena, nejauna ir su keliais vaikais, jau neberasdavau kalbos su bevaikais. Tačiau gyvenimas išmoko daug tolerancijos ir išminties, ir man teko laimė sutikti savo žmogų, kuris gražiai priėmė mano vaikus (jie, tiesa, jau suaugę), o aš nieko prieš neturiu prieš jo vaikus.
Bet jaunus vyrus, nenorinčius moterų su vaikais, irgi labai suprantu.

Pritariu, nuostabus komentaras. Ka daryti man, jei as isvis nelabai megstu vaikus. Mane erzina vaiko klykimas ir seliones. Jei butu mano vaikas, gal kazkaip vistiek ziureciau kitaip, bet kai svetimas... Norisi ji uzdaryti i kita kambari. Atsiprasau uz netolerancija.

Tai jau tikrai mažesniu durnium nei tamsta. Tavo genai jau aišku kokie. Galėtum ir pasirašyti, nes kaip dabar moteriškės kurių taip jau daug ir iš kurių taip jau rinksies tave pažins?

Papasakokit, kaip tamsta bevaike budama rinkotes vyra - ir butinai su vaikais - nes kitokiu kiek suprantu nepripazystate - ir kaip ten baigesi, kad irgi nuo bevaikio vaiku susilaukete?

O jei į viską pažiūrėjus iš kitos pusės: moteris bevaikų (netekėjusi ar išsiskyrusi nesvarbu), bet jai siūlosi vyras turintis vaiką (-ų). Ar kiekviena norės tokio vyro. Jis tiks pokalbiams, seksui tam kartui, bet bendro gyvenimo kūrimas taps sudėtingas, nes dėmesys jau bus nukreiptas ne tik į naują (jūsų su juo) šeimą, bet ir į buvusiąja (dėl vaikų). Iškyla ne tik dėmesio, bet ir finansinė problema (alimentai, pinigai išeina iš namų) ir kuo vaikai didesni, tuo ši problema augs. Įsivaizduokit senatvę, į užgyventą su vyru, kuris iki jūsų turėjo vaikų, turtą pradės pretenduoti ir jo vaikai (kiek tokių atvejų aprašyta sapudoje, rodoma per TV ar išgirsti per radiją) ir automatiškai saviems liks mažiau. Taip vyras privalo prižiūrėti savo vaikus, bet ar kiekviena ryšis gyventi dėl svetimo vaiko ir turėti vyrą kuris tik dalį savęs skirs tavo šeimai? Gal ir žiauru, bet toks gyvenimas, nuoskauda dėl dėmesio stokos ankščiau ar vėliau išlys, be to nevisada susitaikysi su tuo, kad gali turėti geriau, bet turi mažiau nes dalis nukeliauja iš namų. Todėl manau, kad partnerį su vaiku rinktūsi tik ta, kuri pati turi vaikų arba išvis jų negali turėti. Meilė čia niekuo dėta. Po kelių metų išlenda realybė ir ji toli gražu nepanaši į naivias svajones.

Super... Sventa teisybe..

Hmm... tikra tiesa...nors visada pasitaiko išimčių

Sekant tema ir auksciau parasyta. Sunku butu paneigti zvelgiant viena akimi per pinigeliu prizme, o kita per egoizmo (savintis) prizme. Eilini karta, visi siulo galai i laime, atiduoti i kito rankas.

Vaikas trukdo santykiams, jis trukdo tai aistrai isziebti. Jis trukdo ekspromtams ir pirmiems pasimatymams, neprognozuojamam seksui ir santykiui pradziai bei isipareigojimu, nes tave pazindina su vaiku ir panasiai...