Ar vaikas Jums kliūtis?

Nu viršūnė... Tai dėl to jie savanaudžiai ir egoistai, kad nenori svetimais vaikais rūpintis?????
Atsipeikėkite, moterys!!! Nuo kada svetimas vyras privalo kito paliktais vaikais? O kodėl tada jus paliko tas, kuris jus paėmė be vaikų ir kuriam jūs tuos vaikus pagimdėte?
Spėju, kad su tokiu mąstymu greitai jokio vyro nesusirasite...

O gal nereikia taip rūšiuoti- svetimas, savas...? Tiesiog egositai ir savanaudžiai nenori rūpintis, o kitokie nori... Ir vaikai čia ne prie ko, jei kažkas nenori vaikais rūpintis, jei jis pagal kažkokius išsigalvotus kriterijus rūšiuoja kur būti rūpestingu, o kur tikrai ne, tai kodėl manoma, kad jis norės ir sugebės kažkuo apskritai rūpintis?

Gal pačios temos antraštę reikia kiek perfrazuot ir paklaust tiesmukiau:
"Ar tiek jau daug tarp vyrų egoistų ir savanaudžių?"

O kodėl tada vaikais nesirūpina savi tėvai? Juk vaiku pirmiausiai turi rūpintis tikra mama ir tikras tėtis, o naujasis - jei pats nori ir pats gali. Juk jis gal turi rūpintis savo senais tėvais ar vaikais iš ankstesnės santuokos? Gal kaip tik žmogus yra atsakingas, jei prieš susiedamas savo gyvenimą su moterimi, turinčia vaikų apie tai pagalvoja ir pamąsto, ar tai jam/ jų santykiams nebus kliūtis? Aš neteigiu, kad nėra šansų sukurti ir tokius santykius, bet jei būčiau jauna moteris, tikrai labiau norėčiau vyro be vaikų ir su juo auginti savus vaikus, nei namie turėti dar ir jo auginamus vaikus.

Tikra mama ir tikras tėtis? Tikra mama ir tikras tėtis yra tie, kurie vaiką atsakingai augina ir neskaičiuoja kiek ir kam kokio rūpesčio skirti, kam palikti, o kam jo nebeužteks. Tikri tėvai yra tie, kurie augina, o ne tie, iš kurių išskyrų tas vaikas atsirado.

Sveikinu, sugalvotas naujas vyrų vertinimo kriterijus, pagal kurį galima spręsti, jog absoliuti vyrų dauguma - egoistai.
Man moterų požiūris atrodo šiek tiek siaurokas - motinai savo vaikas, žinoma, yra mieliausias, gal todėl jos NIEKAIP negali suprasti, kodėl tokį mieliausią, gražiausią ir t.t. *iausią vaiką nenori mylėti svetimas vyriškis. Todėl kad svetimam vyrui tas vaikas yra tik vienas iš tūkstančių, matomų kasdien. Jokių šiltų jausmų jis jam nejaus. Pareigingas vyras pasirūpins, bet ne iš meilės, o iš pareigos, pagarbos ar šiltų jausmų motinai.
Tos, kurios rašo, kad "jei tikrai myli - pamils ir vaiką" - greičiausiai prisižiūrėjo serialų ar romantinių filmų, kur viskas gražu, ir laukia princo, kuris 100% atitinka pačių susikurto idealaus vyro įvaizdį. Galiausiai, juk neįsakysi pats sau "Mylėk vaiką". Jam nieko nejauti, ir taškas. Ar gi dėl to tampama egoistu?
Galiausiai, nenoriu nieko smerkti, bet jūsų kaltės, mielosios merginos/moterys, čia irgi yra. Nėra ko su pirmu pasitaikiusiu pašlemėku kurti šeimos. Kiek pamenu, mano tėvai savo laiku prieš kurdami šeimą virš 6 metų draugavo, o kiek laiko draugauja šiuolaikinės poros? Pažįstu draugų, kurie jau po pusės metų draugystės stojo "prie altoriaus". Tai argi keista, kad tokia šeima greitai subyra? Juk po tokio laiko, žmogaus beveik nepažįsti.

--svecias--

sutikčiau tik tuo atveju, jeigu vaikas yra dar labai mažas - iki poros metų. Tada ir jis gali naują tėvelį mylėti, ir tėvas galės juo rūpintis kaip savo vaiku. Tačiau jei vaikas yra vyresnis - nei jis tokį naują tėvą mylės (net jei ir pripažins tėvu), nei tėvas jo nenorės pripažinti pilnaverčiu sūnumi.

--svecias--

Rudnosiuk, tu pakankamai protingas žmogus, aš neginčiju, kad tėvas tas, kuris užaugino, o ne tas, kurio dėka atsirado vaikas. Bet nors esu moteris, tikrai atsakingai galiu teigti, kad svetimas vaikas vistik yra kliūtis ir už tą vaiką pirmiausiai atsakingi jo tėvai, o svetimam žmogui priklijuoti etiketę ''egoistas ir savanaudis'' už nenorą jais rūpintis yra mažų amžiausiai kvaila...
Nenoriu nieko įžeisti, bet ar patys esate pakankamai atsakingi, manydami, kad svetimas žmogus tiesiog privalo priimti ir rūpintis jūsų vaikais kaip savais?????

žinoma, kad neįsakysi, o ir nereikia, tačiau išankstinis suskirstymas į savus ir svetimus, kažkokių pašlemėkų paliktus, ir išankstinis nusistatymas, kad tokius negi mylėsi, tai jau kažkoks keistas...

čia iš gilios, daugiadešimtmetės gyvenimiško patirties taip sakote? Nes vėlgi skamba kaip išankstinis nusistatymas. Nebaisu turėti tokius nusistatymus "tą jausiu, aną jausiu, o to tai jau tikrai nejausiu"?
...

čia ir vėl daugybės atvejų patirtis?

Kiekvienas sutiktas tikrai neprivalo rūpintis nei mamomis, nei vaikais, bet kai žmogus iš anksto užsiprogramuoja, kad jau ko ko, bet moters, su kuria norėtų sieti ateitį, vaikais, jei tokie būtų, tikrai jau nesirūpins, tai susižavėjimo nekelia ir padabintį tokį kokiais nors epitetais tikrai ne nuodėmė. Kitas reikalas yra šios problemos mastas, aš neteigiu, kad problemos nėra ir, kad tokių egoistų labai ir labai jau daug. O tai, kad jų daug ar net dauguma, tai dar nereiškia, kad jie ne egoistai ir savanaudžiai, pašlemėkai, kaip vienas svečias čia įvardino paliekančius tėvus. Ar didelis skirtumas kai pašlemėkas, nepripažįstantis vaiko, išeina, ar kitas pašlemėkas, ateina ir lygiai taip pat to vaiko nepripažįsta?

Pazystu vyra, kuriam moters trys vaikai- privalumas. Taip, kad kiek zmoniu -tiek nuomoniu, tiek gyvenimisku situaciju.