Atsarginis variantas

Ka daryt, kai supranti, kad esi atsarginis variantas, bet paleisti taves nenori?

Manau,jei mes visos taikstysimės su "atsarginio varianto " padėtimi, vyrams bus rojus, jei ne vienas atsarginis variantas, tai kitas, o jei ką tai ir trečias. Nejaugi nesinori būti pirma, svarbiausia, mylimiasia??? Kiek leisite,kad jus valkiotų,na nebent jums tai patinka, arba neturite jausmų

idomus klausimas... o ka tu nori daryti? jei tau gerai tokiu variantu buti gyveni toliau, jei ne keiti kazka, kad nebuti tuo variantu.

šitą klausimą turi atsakyti tik pati sau, nuo zmogaus priklauso, nuo jo tikslu ir noru....

manau, turi pati ieskoti sau neatsarginio varianto, o ji laikyti atsarginiu, jei zinoma gali...

Jei tave tai tenkina tai nieko nedaryk. Laikas viska sustato į vietas.

Na, zinoma, skaudu. Bet atsizvelk i savo norus. Anksciau ar veliau tokie santykiai (turbut) isirs, taigi perspektyvu mazai. Nebent tu irgi gali ji laikyt tik "for fun", kaip atsargini

Bet manau racionaliausias variantas butu pamegint su juo atvirai pasisneket, ir ziurek ka jis sakys. Jei tu jam is tiesu rupi, tai sis pokalbis jusu santykiams neturetu pakenkt, o ir abu issiaiskintumet norus ir lukescius, o jei pasirodo, kad buvai teisi - daryk ne kaip sirdis liepia, o kaip sveikas protas sako

Ne būtinai turi viskas baigtis blogai. Žmonėms nutinka kartais taip, kad vienu metu susipažįsta su keliais asmenimis. Ir ką tada daryt? Kaip pasirinkt, jei nei vieno dar neturėjai galimybės gerai pažint ir nežinai, kuris tau bus geriausias? Taip ir malasi su keliais ar keliomis. Gal čia iš to nereiktų daryt tragedijos. Paskiau vis vien atsipaisto, su kuo geriau pasilikt, o su kuo skirtis. Viskas galų gale išsisprendžia gerai. Žinoma, jei tk žmonės nekelia aštrių pavydo scenų, nesusimuša, neintriguoja, yra pakankamai nuoširdųs. O šiaip, tai jau seniai yra pasakyta : klausyk širdies, ir neapsiriksi!!! .

Atsarginis variantas.Nebijokime to,neabejoju,kad visi gyvenime ju yra tureje.Zmogui budinga rinktis.Bet mes visi ka nors gyvenime paliekame,kas nors palieka mus.O ko reikia ,kad galetum dziaugtis tuo ,ka turi.Gal per daug liudime kazko neteke ir nesuprantame,kad tai pades igauti nauja patirti.Gal prarade brangu zmogu neimkime liudeti,kad mus isdave toks nuostabus zmogus,o dziaukimes,kad aplink mus vienu apgaviku maziau.