ugnelė: Na ir kas čia blogo atsitiko? Pavaišino ledais, kava, pagaliau dar viena patirtis, laikas juk nebuvo blogai praleistas . Kai nueisi į 10 ir visi nepavyks, galėsi kažką sakyti. Niekad nebūna iš karto. O pagaliau net ir patys pasimatymai savotiškai smagu ar ne? Juk į pasimatymą galima žiūrėti nebūtinai kaip į potencialaus vyro ieškojimą. Galima šiaip maloniai praleisti laiką ir nebūtinai labai kažko tikėtis. Kai daug nesitiki, tada labiau atsipalaiduoji ir viskas daug geriau gaunasi.
Be to, ne viskas yra vien grožis ar protas. Žmogus gali ir tai, ir tai turėti, o nepatiks ir tiek. Arba atvirkščiai. Be to, džiaukis, kad iš karto paaiškėja, kad netinki ir nereikia sau nervų gadinti, o ne vaikšto su tavim, tempia gumą, (laiko atsargai), o pirmai progai pasitaikius pakeičia į kitą.
O dėl sekso - aišku, kai renkasi, žiūri, kad ir tam tiktų. Juk ir moterys taip renkasi. Kam reikalingas partneris, jei iškart aišku, kad jam jokios aistros nejausi?
Ne tik sitoj, bet ir kazkurioj temoj buvo skundziamasi, kad po pirmo pasimatymo vaikinai nepaskambina. Nezinau, kaip vaikinai, bet vyrai, jau kelinta karta isitikinu, kad laukia moters atsakomojo skambucio. Vakar tuo dar karta isitikinau, kai gavau sms su uzsleptu priekaistu po pasimatymo (30 min.) dingau. Galvojau, kad as nepatikau ir man tai jokiu emociju nekele. O pasirodo, kazkas lauke ir taip pat galvojo apie save... Logiskai pamascius, taip ir gaunasi. Jis parode susidomejima ir iniciatyva, mane pakviesdamas, po to dar karteli paskambindamas. Dabar jau lyg ir mano eile butu demesi parodyti.
Taip, kad moterys- merginos, jei vyrai patinka, pacios duokim zenkla, karuna nenukris, o nesusipratimu isvengsim.