Ar ką nors pagražinate rašydami laiškus?

Gaunu labai daug laiškų, bet vis suabejoju, ar žmonės juos rašo nuoširdžiai, ar daugiau pagražina. Kaip darote Jūs? Aš pati tai stengiuosi apie save rašyti tiesą.

Nors dažnai vyrus kaltina, kad jie laiškuose meluoja, aš tikrai rašau tiesą. Kartais net per daug atvirai. Bet juk ylos maiše nepaslėpsi. Gerai, turiu aš du vaikus iš pirmos santuokos, gerai, esu pliktelėjęs. Galėčiau bandyti tai nutylėti, tik kas iš to? Kas mylės, mylės ir tokį. O tiesa vis tiek kažkada išaiškėja. Ar nuo to lengiau, kad vėliau?

Nežinau, Sauliau, bendravimas gyvai - viena, yra akių kontaktas, matai, kaip nuoširdžiai su tavimi kalba, jauti nuotaiką, emocijas. Tai ir paaiškinti net ir nemolonius dalykus lengviau. O virtualiai apie tave įspūdį susidaro iš kelių sakinių laiške. Nepatiks tie keli sakinėliai ir viskas, nelauk nei laiškų, nei galimo susitikimo. O iš tiesų gal realybėje būtume gerai sutarę. Aš tikrai ne už melą laiškuose, bet prieš sakant pasverti irgi reikia. Internetinis bendravimas tarsi žaidimas: aš patinku - tu patinki - aš - tu - susitinkam. O jau susitikę žiūrim, ar tikrai tinkam. Nebus patikimo laiškuose, nebus ir susitikimo anei vilties.

as tai tik uz teisybe. ir taip daug melo aplink, uzteks ji cia pateisint bandyt.

Na bet nebukim cia baisus moralistai - kuris jau gali pasakyti, kad visada raso tik tikru tikriausia tiesa..? Vis tiek nors siek tiek grozio pridedam. Jau vien tam, kad patys sau geresni ir saunesni atrodytume. Man tai neatodo didele nuodeme :)

Turiu toki pazistama, kuris kiekvienam naujam pazistamam pasako vis kta savo gimimo data. As jau laikau save jo drauge, bet tiesa sakant iki siol nesu tikra, ar jo gimtadienis ta diena, kai ji pasveikinau :D ir kai kalbam, abu sutariam, kad tokiu budu jis tiesiog vengia artumo su zmonemis. Tai manau taip pat ir su melu laiskuose - norime bent trumpam pabuti kazkuo kitu, ir jeigu pazintis nepazyksta, nereikia prisiimti atsakomybes....

Pritariu, monsette, ne tie laikai kai visiems turi kloti viską apie save... Karatis net žavu šiek tiek teatro, gyvenimui įvairovės suteikia.

Aš tai kaip tik paprastesnius laiškus rašau, kad per daug nesitikėtų iš manęs ir nuotrauką paprastesnę, kad po to kai gatvėj sutiks seilė nuvarvėtų. :D Va tada tai teatras tikrovėj prasideda.

Laisku tai nepagrazinu - tas literaturinis rasymas kazkaip ne man. Bet nuotrauku tai visada dailesniu pasiieskau :D Gi ir pries save geriau jauties, kai grazia nuorauka pridedi. Pagalvoji - va, kokia grazi buti moku ...

Savoje anketoje rasau taip, kaip yra, o ne vyniodama viska i vata. Juk yla is maiso visuomet islenda, o tuomet ir pati turetum nesmagiai jaustis ir pasimatymo dalyvis. Suprantu, kad asmenys su trukumais, ar kitaip kompleksuoti nori taip pat bendrauti, bet juk tuomet tegu ir raso, kad noriu susirasineti, o susitikti bijau. Kam gaisti savo ir kitu laika.