Organu donoryste

Nebent artimam zmogui o jei ne artimam, tai uz labai didelius pinigus

O kur tu tuos pinigus dėsi? Šventas Petras kyšių juk neima...

Man atrodo geras reikalas donorystė. Tik niekaip kortelės neprisiruošiu įsigyti. Bet artimieji žino. Jei tektų staiga žūti, kam supūdyt savo palaikus, jei jie kam nors dar gali tikti. Tegu naudojasi likę gyvieji į sveikatą.
O tuos mano likučius, kas jau niekam nebetiks, norėčiau kad sudegintų. Girdėjau gerą žinią, kad jau po metų Kėdainiuose bus krematoriumas. Dar galėtų ir tą kaitrą, kuri deginant susidaro, žmonių labui panaudoti, kaip Skandinavijos šalyse.

Jau matau tave po mirties parsidavinejanti

Tegul mano artimiesiems atitenka juk galiu paskutini karta pagalvot apie savo artimuosius?

   Nagi nagi papasakok detaliau, kaip tu įsivaizduoji visą šitą procedūrą?

O iš tiesų tai manau kad tiesiog pasakytum dabar - nenoriu nes dėl kažkokių priežasčių tai nepriimtina.
Jei nori, kad artimieji "pasipelnytų" iš tavo mirties - apsidrausk.

O organų donorystės idėja yra gyvenimus gelbėti

Dauguma kitaip giedot pradeda tik tada, kai beda nutinka artimam zmogui. Paciu organai del kokiu nors priezasciu neatsiranda, donoru truksta, va tada ir prabyla sazine - jei tik galeciau, tai tikrai buciau donoras... O kol viskas gerai, lengviausia postringauti apie prekyba organais ir nesvaria donorystes rinka.

atmink šiuos žodžius, kai ("kai", o ne "jei") pačiam reikės organo ar kokios tokios pagalbos, pačiam, arba vaikui, artimam žmogui, tėvui, broliui...

Man tik įdomu ar tokie, kurie laukia organo kokio, kraujo perpylimo, kai nuo to priklauso gyvybė, ar ir tokie žmonės skirstomi į už ir prieš donorystę? O tokių artimieji?

Sąžininga būtų, kad jei žmogus pats yra prieš donorystę, tai ir jam pačiam, bėdai ištikus niekas jokių persodinimų nedarytų.

Dovanoju savo ORGANA simpatiskai moterytei pasidziaugti.