Krūties vėžys

Krūties vėžys. Va, diagnozę kokią šiandien sužinojau. Kaip gyventi toliau? Mirti nenoriu, regis jaučiu, kad ir nemirsiu. Bet operacijos, gydymas, chemo... Kaip tai ištvęrti?

nereik nuleist ranku. pirma diena visuomet buna sokas suzinojus ka nors nemalonaus. veliau kai viskas aprims ir su tuo susigyvensi pradesi mastyti blaiviau. ir daryt viska ka galima padaryti.

Šiais laikais vėžys jau nebėra mirtina liga.
Ištversi, susitvarkysi, pasveiksi ir gyvensi toliau.
Sunku sakyti kažką, pačiam to neišgyvenus. Gal todėl ir visiškai tuščia ši tema..
O padės artimieji, padės svetimi žmonės. Daug kas padės.

Isgyvenu tai, nes serga artimas zmogus.Galeciau teigti, kad bunanciam salia, artimajam yra moraliai sunkiau, nei ligoniui, gal ir vienodai sunku. Svarbiausia, ka dabar turit daryti, tai-pasitiketi gydytojais ir tiketi savimi. Si liga, nors ir pareikalauja daug kantrybes istvermes, skausmo- Tikrai yra Nugalima. Svarbiausia Nepulti i nevilti, nors ir kaip baisiai tai atrodytu. Tokiu kaip jus labai daug. Tikekit ir iveiksit sia liga.
sekmes Jums

Dabar vėžys taip dažnėja, kad tik laiko klausimas, kada dauguma iš mūsų jį savo kūne aptiksim. kuo ankstesnės stadijos, tuo geriau, kad ir kaip nemalonu faktą sužinoti.
Yra ne vienas gydymosi kelias. Dvi mano pažįstamos gal prieš dešimtmetį aptiko krūties vėžį daugmaž vienu metu. Viena ėmėsi gydytis tradiciškai (operacija, švitinimas, chemoterapija - keletą metų), kita - netradiciškai: ėmė badauti, visiškai pakeitė mitybą, dėjo mėlynojo molio kompresus ir dar visokių dalykų, kurių smulkiai nė nežinau. Paskui, po kažkiek metų, kai tas vėžys jau buvo beveik visai sunykęs, išsioperavo jį ir turbūt švitinosi, o gal kažkiek ir chemoterapiją panaudojo. Turiu pasakyti, kad antrajai, nors jos vėžio stadija buvo didesnė, klostėsi ir, atrodo, tebesiklosto geriau, nors gyvena abi ir kol kas ta liga joms neatsinaujina. Bet skyrėsi ir VĖŽIO RŪŠIS, ir tų moterų charakteriai (kuriuos vėliau dar paryškino gydymo priemonės) - pvz., pirmoji buvo jautrių nervų, linkusi nusiminti, antroji - kovinga optimistė. O kai vėžys, tai gydytojai neleidžia vartoti B grupės vitaminų, kurie labai reikalingi nervų sistemai. Pirmajai jų vaistai sugadino inkstus, ir šiaip jai sunkiau buvo tą ligą ištverti su visom tradicinėm procedūrom.
Daugelį ypač nualina chemoterapija. Neseniai girdėjau vieną lietuvį gydytoją mokslininką kalbant, kad chemoterapija atneša daugiau žalos, negu naudos, ir kad daugelis gydytojų, skiriančių ją ligoniams kaip gydymo būdą, patys sau jos nesiskirtų... Nesu medikė nei vėžio specialistė, tai negaliu ką nors tvirtinti ar paneigti.
Taigi, reikia rimtai pasidomėti šios ligos gydymo visokiom alternatyvom, jei tik yra tam jėgų.
Turbūt ir tarp DP narių yra su šia liga asmeniškai susidūrusių, bet galbūt forume nedalyvauja...

Chemoterapija taikoma piktybinem lastelem zudyti. Jei gyd skiria , reiskia ji reikalinga.Savo akim maciau nykstanti zmogu, ir chemo padejo jam prailginti gyvenima, neleisti plisti ligai, nuimti skausmus. Visokie zoliniai preparatai gali stipriai pabloginti.As jums siulyciau, neklausyti patarimu Cia , o tik savo gydytojo(ji irgi reikia pasirinkti zinomą).Be to yra specialus veziu serganciu forumas, kur zmones visa ta pereje, dalinasi savo patirtimi.Atrodo www. onkologines ligos.lt Ten bent atsakys zmones daugiau ismanantys.
stiprybes jums

Onkologija-tai charakteris.Džiaugsmingam nusiteikusiam žmogui labai sunku susirgti vėžiu.Sunkios,neišgydomos ligos pasirodo tuomet,kai žmogaus orientacija ir valia susigrume su visa Visata.Jei žmogus vidujai situacijos visiškai nepriima,tai tuo paruošia dirvą būsimai ligai.Onkologija-ne kūno,o sielos liga,ir gydyti reikia sielą.

....jei dejuosi,verksi geriau niekam nebus,nei pačiai nei aplinkiniams,onkologiniam institute dirba ir psichologai-ten tikrai jie nuteika pozityviai,siūlau pabendrauti ir su jais,o būti stipriai ir nepalūžti labai svarbu.Liga yra liga,bet grumtis iki paskutinių reika...

laba diena,
Vienas mano pažįstamas gydė netradiciškai - jis sugeba nukreipti organizmą norima linkme. Organizmas nukreipiamas kovai prieš virusus ar vėžį, mano pažįstamąja pavyksta be vaistų ir žolelių išgydyti įvairias ligas, tame tarpe – vėžį, ypač: kepenų, galvos smegenų, krūties; sunkiau pasiduoda gydymui kt. vėžio rūšys…
jei kam įdomu - parašykite el p.: [email protected].
su pagarba, 2009 – 07 – 01

Valdžios nuosprendis: mirtis

Lietuvos valdžia, lengva ranka žarstanti dešimtis milijonų litų Seimo rūmų rekonstrukcijai, arimo varžyboms bei kitiems reprezentaciniams renginiams, myriop pasmerkia per du šimtus krūties vėžiu sergančių moterų.
Lietuvoje apie 400 moterų serga itin agresyvia vėžio forma, kurios neįveikia tradiciniai vėžio gydymo būdai – chemoterapija ir spindulinė terapija. Dažniausiai tai jaunos moterys – iki 40–45 metų, galinčios dar ilgai būti darbingos, turinčios mažų vaikų. Šios rūšies vėžys gydomas taikant pasaulyje pripažintą biologinę terapiją. Lietuvoje ją gauna vos 50 moterų. 250 tokios nelaimės ištiktųjų paliktos likimo valiai. O ir toms laimingosioms valstybė skiria tik pusę gydymo kurso. Tai reiškia, kad pinigai paleidžiami vėjais, o vaistas visiškai sugadinamas.

Lyg koncentracijos stovykloje

„Esu viena iš laimingųjų, tačiau vis tiek jaučiuosi tarsi koncentracijos stovykloje – aš dar neinu į dujų kamerą, o mano draugė jau eina, – L.T. pasakojo Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos viceprezidentė Erika Umbrasaitė. – Liūdniausia, kad pas mus gydymą gauna tik tos moterys, kurių liga pažengusi, nors vaistas efektyvus kaip tik ankstyvojoje vėžio stadijoje“.
E.Umbrasaitė, gavusi pusės metų gydymą, likusiam pusmečiui vaistų įsigijo pati. Tai jai kainavo 50 tūkst. litų. „Aš galėjau sau tai leisti, tačiau ką daryti kitoms? Sergantys žarnyno vėžiu ima paskolą, tačiau jiems užtenka 20 tūkst. litų. Skolintis didesnę sumą rizikinga. Juk paskolą reikia atiduoti, o serganti moteris negali dirbti taip, kaip anksčiau“, – atviravo žurnalistė.
Erikos likimo draugė Vida, kuriai pavojinga vėžio forma diagnozuota pernai, apie modernų vaistą sužinojo tik prieš keletą mėnesių ir ne iš gydytojų. „Skaudžiausia žinoti, kad išsigelbėjimas yra, bet tau jis nepasiekiamas. O gyventi norisi be galo“, – prisipažino moteris, turinti du sūnus. Šiuo metu jos liga nustojo progresuoti, tačiau nepasitraukė. Niekada negali žinoti, kada liga grįš.

Valdžia verkšlena

Moderniam visų sergančių moterų gydymui reikia apie 25 mln. Lt. Tačiau mūsų politikai dukart daugiau – 50 milijonų litų – skiria Seimo salei rekonstruoti. 5 mln. Lt nepagailėta kitais metais Lietuvoje vyksiančioms pasaulio arimo varžyboms. Juk tai Lietuvos garbės reikalas – svečius sutikti tinkamai! Apie būsimąjį Didžiosios Britanijos karalienės vizitą Lietuvoje taip pat kalbama – pinigų rasime tiek, kiek reikia, kad renginys būtų gražus.
Pagaliau valdžios vyrams labiau rūpi savi atlyginimai ir reprezentacinės išlaidos nei mirštančios moterys. Jei tikėsime politikų verkšlenimais, už 6020 Lt atlyginimą (neatskaičius mokesčių) ir 6079 Lt reprezentacinėms išlaidoms jie neišgyvena. Beje, jei kiekvieną mėnesį visi Seimo nariai ir ministrai atsisakytų bent šimto litų, per metus susikauptų suma, galinti išgelbėti net dvi moteris.

Moterys nepasiduoda

Užuot ramiai pradėjusios gydymą, sergančios moterys kovoja su valdžia dėl teisės gyventi. Siekdamos atkreipti valdžios atstovų dėmesį, jos surašė peticiją. L.T. pabandė prisibelsti iki Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau gavome tik formalius atsakymus. Onkologijos instituto chemoterapeutė Joana Rutkauskienė tik atsidūsta: „Jaučiuosi bjauriai vykdydama ligonių genocidą. Kokiais kriterijais turėčiau remtis, vienai moteriai leisdama gydytis herceptinu, o kitai – ne? Juk kartais net sakyti negaliu, kad pagalba yra, kad nesukelčiau sumaišties pacientės širdyje. Kaip ji turėtų jaustis žinodama, kad pagalba yra, bet neprieinama?“
Vakar suzinojau kad ir mane tai paliete