Ilga laika esu vienisa, man 21 ir rimtu santykiu nesu turejusi, ilgiausia draugyeste truko menesi. Graudu. Del meiles ir demesio trukumo, pasidariau nepataisoma pesimiste ir niurzga, o kas baisiausia- nesugebu to konktroliuoti. Nekenciu visu, kieno gyvenimas yra geresnis uz mano. Jei suzinau, kad drauge su kuria abi iki siuol neturejome vaikino, susirado vaikina, noriu ja nudet, kodel? todel, kad galvoja pradeda suktis mitys " kuo ji geresne uz mane? kodel as negaliu but laiminga kaip kiti? kodel pasaulis toks nesaziningas?" Tikrai nesu baisi ar stora, aisku skambes nekukliai, bet esu gan isvaizdi. Zinau, kad baisus pesimizmas ir neaapykanta atstumia zmones, bet kaip jo atsikratyti? Kur ieskoti meiles? Puoliu i nevilti, turiu nedaug draugiu, todel labai retai lankaus ten, kur galeciau susipazinti su vaikinais. Ieskoti internete? Bandziau - nieko gero is to neisejo, tokiuose tiklapiuose renkasi kazkokie nevykeliai, kurie net bendrauti nemoka, na o jeigu koks grazesnie, ir mokantis kalbeti, tai jis nieko rimto ne iesko, tiesiog vienos nakties nuotykio... Is tikruju baisu darosi, kad laikas eina, o nieko nesikeicia, ir labai bijau, kad galiausiai bus taip, kad visos drauges istekes, susikurs seimas, o as liksiu viena, niekam nereikalinga..
